Į saulėtąjį Kiprą renkasi Europos Sąjungos valstybių lyderiai. Nors Europos Vadovų Taryba (EVT) yra neformali ir nesitikima jokių oficialių sprendimų, tačiau nuo vienos iki kitos krizės šokinėjančios ES narių dienotvarkė yra gausi ir įtempta.
Tikriausiai svarbiausias pokytis EVT – joje nedalyvaus rinkimus pralaimėjęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris buvo pagrindinis ES trikdytojas. Jį turėtų pavaduoti idėjinis bendražygis Slovakijos premjeras Robertas Fico, kuris nėra toks aršus, kaip Vengrijos ilgametis lyderis.
„Pirmiausia tikrai norisi aptarti situaciją, susiklosčiusią po to, kuri naujai išsirutuliojo po Vengrijos parlamento rinkimų, – prieš EVT ketvirtadienį kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda. – Manau, kad tai tikrai bus pozityviai priimta daugelio ES lyderių ir, žinoma, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.“
Išties, EVT vakarienė turėtų prasidėti nuo diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir joje turėtų asmeniškai dalyvauti V. Zelenskis. ES lyderiai turi jam savotišką dovaną – Vengrija trečiadienį atšaukė savo veto dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai ir 20-ojo ES sankcijų Rusijai paketo. Kita vertus, lieka daugiau klausimų: esminis – Ukrainos narystės ES perspektyvos.
„Lietuva pasisako už spartesnį integravimo kelią, kad Ukraina taptų ES nare iki 2030 m. Tai nebus paprasta padaryti, nes reikia įgyvendinti reformas. Tik tiek galima konstatuoti, kad šiuo metu bent jau nėra formalių kliūčių tas reformas įgyvendinti ir atidaryti derybinius skyrius. Tai yra nepaprastai svarbu, nes toks sprendimo priėmimo paralyžius, kokį turėjome pastaruosius metus, pusantrų, jis tikrai nemotyvuoja Ukrainos ir kitų valstybių greičiau tos reformos įgyvendinti. Manau, kad dabar tikrai reikalai pajudės iš vietos“, – kalbėjo G. Nausėda, pridūręs, kad pats su V. Zelenskiu nori aptarti bendrus projektus gynybos pramonės srityje.
Toliau ES lyderiai pereis prie kitos krizės – konflikto Irane ir Artimuosiuose Rytuose, kuris kelia rimtų iššūkių Europai, pirmiausia dėl energijos išteklių kainų. Europos Komisija trečiadienį pristatė savo pasiūlymus valstybėms narėms. Jų esmė – mažinti iškastinio kuro paklausą ir toliau pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kuriuos gali pasigaminti pati Europa.
„Jie iš esmės yra adekvatūs, jie nukreipti į degalų rinkos krizės sušvelninimą“, – kalbėjo šalies vadovas. Pasak jo, siūlant priemones galima pasinaudoti ir pozityvia patirtimi, kurią ES sukaupė per pandemiją pasiūlydama RRF priemonę ir tikslines priemones labiausiai pažeidžiamoms verslo ir gyventojų grupėms. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad šalia trumpalaikių priemonių, kurios „gesina gaisrus“ dabar, turi būti aiški vizija, kaip ateityje ketinama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač iš Rusijos.
Be to, ES diplomatijos Kaja Kallas informuos lyderius apie 42 straipsnio 7 dalį – ES savitarpio gynybos nuostatą, kuri labiausiai primena NATO 5 straipsnį. Šią iniciatyvą aktyviai remia šį pusmetį pirmininkaujantis ir šios EVT šeimininkas Kipras, kuris neseniai patyrė dronų ataką.
Penktadienio rytas ES lyderiams nebus lengvesnis – ant stalo daug ginčų keliantis daugiametis 2028–2034 m. ES biudžetas (MFF).
„Džiugu tai, kad pats biudžetas didėja, biudžetas yra ambicingas, jisai leidžia mums atsižvelgti ir atliepti tiems prioritetams, kurie yra svarbūs ne tiktai Lietuvai, bet ir visai Europai, – tai gynyba ir saugumas, tai ES plėtra, tai konkurencingumo klausimai. Visam tam reikia nemažų finansinių išteklių ir šia prasme pirmasis projektas, kurį pateikė ES, jisai tenkina, jisai yra geras“, – MFF vertino G. Nausėda. Tačiau būtent jo dydis ir kliūva kai kurioms šalims, ypač daugiausia į jį sumokančioms. Tad dėl jo laukia didžiausia diskusija.
Kita vertus, Lietuva pasigenda aiškaus ES rytinio flango įtraukimo į daugiametį ES biudžetą.
„Ko mes galbūt dar pasigendame, tai vis dėl to labai aiškaus ir artikuliuoto rytinio flango įtraukimo į tą biudžetą, kad mes tikrai matytume, kad sustiprinta parama rytiniam ES flangui, kuris ir saugo tą išorinę ES sieną, kad ji būtų perkelta ir į tas politikas, kurios yra sudėtinė MFF dalis“, – teigė prezidentas.
EVT pirmininkas Antonio Costa tikisi, kad dėl MFF pavyks sutarti iki metų pabaigos, bet Briuselyje nėra daug tokių optimistų.
ES lyderių susitikimas baigsis vėlgi diskusijos apie įvykius Artimuosiuose Rytuose per neformalų darbo pietų susitikimą su šio regiono lyderiais.
