Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) galutinai patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir naują sankcijų Rusijai paketą, suteikdama Kyjivui paramą po ilgai trukusio ginčo su Budapeštu ir Bratislava.
Šios priemonės buvo patvirtintos Vengrijai ir Slovakijai atsiėmus savo prieštaravimus po to, kai Ukraina atnaujino naftos tiekimą per Rusijos bombardavimus sugadintu ir galiausiai suremontuotu naftotiekiu „Družba“.
„Išėjome iš aklavietės“, – internete rašė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. „Rusijos karo ekonomika patiria vis didesnį spaudimą, o Ukraina gauna didelį postūmį“, – pridūrė ji.
Šis ginčas stabdė ES pagalbą Ukrainai tuo metu, kai JAV iš esmės nutraukė paramą Kyjivui ir sušvelnino sankcijas Rusijos naftai dėl karo su Iranu.
Šį mėnesį triuškinamą pralaimėjimą parlamento rinkimuose patyręs ir pareigas paliekantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ilgai vilkino paskolos patvirtinimą, siekdamas priversti Ukrainą suremontuoti naftotiekį, kurio jo šalį pasiekdavo rusiška nafta.
Dabar Briuseliui uždegta žalia šviesa per artimiausius mėnesius pradėti išmokėti lėšas, kurių Kyjivui gyvybiškai reikia, siekiant užkamšyti skyles biudžete praėjus ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
Tuo pačiu metu 27 ES šalys patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kurį dėl to paties ginčo blokavo Vengrija ir Slovakija.
Naujas ekonominių sankcijų Kremliui etapas – 20-asis nuo karo pradžios – yra nukreiptas į Rusijos energetikos, bankininkystės ir prekybos sektorius.
Taip pat buvo manoma, kad paketo priemonės apims tolesnius bandymus pažaboti vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“ – pasenusius tanklaivius, kuriuos Maskva naudoja siekdama apeiti naftos eksporto sankcijas – bei apribojimus kriptovaliutų prekiautojams Rusijoje.
ES lyderiai ir Zelenskis Kipre švęs atblokuotą finansavimą
ES ketvirtadienį uždegė ilgai lauktą žalią šviesą 90 mlrd. eurų paskolai Kyjivui, o lyderiai vakare Kipre ruošiasi paminėti aklavietės pabaigą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Vengrija galutinis pritarimas paskolai ir naujam ES sankcijų Rusijai paketui sustiprino V. Zelenskį, jam atvykstant derybų su bloko lyderiais į kurortinį Aja Napos miestą.
ES vadovė Ursula von der Leyen, vykdama į Kiprą, pasidžiaugė, jos žodžiais tariant, geromis naujienomis.
„Kol Rusija stiprina savo agresiją, mes stipriname savo paramą drąsiai ukrainiečių tautai, leisdami Ukrainai apsiginti ir darydami spaudimą Rusijos karo ekonomikai“, – socialiniame tinkle „X“ teigė ji.
„Pažadėta, pristatyta, įgyvendinta. ES strategija, kuria siekiama teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, remiasi dviem ramsčiais: Ukrainos stiprinimu ir spaudimo Rusijai didinimu. Šiandien mes pasistūmėjome abiejose srityse“, – savo ruožtu sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
„Atblokavome 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, užtikrindami finansinę ir karinę paramą 2026–2027 metams. Patvirtinome 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, sumažindami jos galimybes kariauti. Europa tvirtai, vieningai ir nepalaužiamai remia Ukrainą“, – sakė jis „X“.
V. Zelenskis lėktuve į Kiprą sakė besitikintis, kad Ukraina pinigus gaus „gegužės pabaigoje–birželio pradžioje“, kad „sustiprintų mūsų kariuomenę ir, žinoma, paremtų Ukrainos ginklų gamybą“.
90 mlrd. eurų buvo užblokuoti po to, kai tarp Vengrijos nacionalistų premjero Viktoro Orbano ir V. Zelenskio kilo aršus ginčas.
V. Orbanas teigė, kad savo veto atšauks tik po to, kai Ukraina sutaisys per Rusijos smūgį pažeistą dujotiekį. Po 16 metų valdžioje V. Orbanas šį mėnesį vykusiuose rinkimuose patyrė triuškinantį pralaimėjimą proeuropietiškam opozicijos veikėjui Peteriui Magyarui.
Priešprieša buvo išspręsta, kai V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad remonto darbai baigti, o pareigūnai kitą dieną pranešė, kad Ukraina atnaujino naftos tiekimą Vengrijai ir Slovakijai.
Maskvos sąjungininkas V. Orbanas dažnai prieštaraudavo priimant bendrus sprendimus Bendrijoje, o ES pareigūnai tikisi, kad sprendimai dėl Ukrainos dabar bus priimami greičiau be jo pasipriešinimo.
Diplomatai lengviau atsikvėpė pasibaigus ginčui. Vienas ES diplomatas sakė, kad V. Zelenskio vizitas Kipre yra „simboliškai svarbus“ dabar, kai ES pinigai padės paremti Kyjivą prieš Rusiją 2026 ir 2027 metais.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas sakė, kad V. Zelenskis su lyderiais aptars „bendrą ginklų gamybą ir saugumo pajėgumus, karo Irane keliamus iššūkius“ ir oro gynybą Ukrainai.
V. Orbanas, kuris darbą vyriausybėje baigs tik kitą mėnesį, nedalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį Kipre vyksiančiuose susitikimuose, kurie bus neformalūs ir kuriuose nesitikima jokių konkrečių sprendimų.
Kiti klausimai
Per dvi dienas truksiančias derybas Kipre, kuris pirmininkauja ES, lyderiai taip pat aptars karą Artimuosiuose Rytuose ir jo padarinius, įskaitant smarkiai išaugusias energijos kainas.
Kiprą karas palietė kovą po drono smūgio į britų bazę Viduržemio jūros saloje.
Penktadienį prie Europos lyderių prisijungs jų regiono kolegos, kad, pasak aukšto rango ES pareigūno, vyktų „intensyvus dialogas“.
Tikimasi, kad prie jų prisijungs Libano prezidentas Josephas Aounas, Egipto prezidentas Abdel Fattah al Sisi, Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa ir Jordanijos sosto įpėdinis princas Husseinas bin Abdullah.
Darbo pietų metu jie aptars situaciją Libane.
Svarbus klausimas Europai yra Hormuzo sąsiauris, kurio faktinis uždarymas lėmė naftos kainų šuolį ir sumažino lėktuvų degalų tiekimą Europoje.
Kalbintas pareigūnas sakė, kad blokas yra „pasirengęs prisidėti“, kad sąsiauris liktų atviras, „kai bus įvykdytos sąlygos“, pažymėdamas, kad bet kokia pagalba priklauso nuo to, kaip klostysis įvykiai.
„Mes tikrai tikimės, kad paliaubų bus laikomasi ir jos bus išlaikytos“, – sakė jis.
Biudžetas
Taip pat pirmą kartą bus aptariamas ES 2028–2034 metų biudžetas, tikintis pasiekti galutinį susitarimą iki šių metų pabaigos.
ES vykdomoji valdžia nori didesnio, apie dviejų trilijonų eurų biudžeto, nors nacionalinės vyriausybės nenori mokėti daugiau.
Todėl, nepaisant energetikos šokų, ES turi mažai erdvės išleisti daugiau, nes ji grąžina COVID-19 eros paskolas.
Tačiau, kaip ir viskas, kas susiję su pinigais ES, Prancūzija ir Vokietija yra visiškai priešingos: Paryžius ragina daugiau investuoti Europoje, o Berlynas pasisako už fiskalinį suvaržymą.
Europos pareigūnai baiminasi, kad be susitarimo prieš kitais metais vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus kyla pavojus, kad kraštutinių dešiniųjų lyderis gali sumažinti Prancūzijos, antros pagal dydį bloko ekonomikos, įnašus į ES.
Tai ne apie veiksmus, o apie siunčiamą žinią: kam Putinui naujas įstatymas dėl karių naudojimo užsienyje
