Jei Volodymyras Zelenskis mus įspėja, kad Rusija gali pulti Baltijos valstybes, jis tikriausiai turi pakankamai rimtų priežasčių taip kalbėti, trečiadienį platformoje „Facebook“ rašė Gabrielius Landsbergis. Toks buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro pareiškimas pasirodė po pranešimų apie Estijos politikų griežtą reakciją į Ukrainos prezidento pastabas savaitgalį apie galimą Rusijos rengimąsi plataus masto mobilizacijai.
G. Lansbergis nurodė kelias priežastis, kodėl V. Zelenskio įspėjimas turėtų būti vertinamas rimtai, o kolegoms Baltijos šalių politikams patarė ne piktintis, o dėti realias pastangas pasiruošti blogiausiam scenarijui.
Kaip skelbta, V. Zelenskis sekmadienį užsiminė, kad Rusijoje įvesti interneto apribojimai gali būti skirti ne vyriausybės kritikai slopinti, o užkirsti kelią vidiniams neramumams prieš galimą mobilizaciją.
Ukrainos prezidento manymu, tokios priemonės galėtų būti susijusios su pasirengimu didelio masto kariniams scenarijams, nukreiptiems prieš Ukrainą ar Baltijos šalis. V. Zelenskis taip pat kėlė klausimą, kaip NATO reaguotų hipotetinio smūgio regione atveju.
Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas tikino, kad tokie pareiškimai atkartoja pavojingus naratyvus ir gali būti naudingi Rusijai, o partijos EKRE lyderis Martinas Helme pabrėžė, kad tokia retorika tik didina spaudimą ir baimę regione.
G. Landsbergis paragino į V. Zelenskio įspėjimą žiūrėti rimtai.
„Labai abejoju, kad (V. Zelenskis – ELTA) bandytų padėti Rusijai, ir nemanau, kad į (jos puolimo – ELTA) riziką turėtume žvelgti pro pirštus. Kai kurie sako, kad jis baugina nebūtais dalykais, siekdamas sutelkti Vakarų dėmesį į paramą Ukrainai. Bet Ukraina jau seniai tos paramos nebegauna ir, deja, išmoko gyventi be jos. Nemanau, kad jis žaidžia žaidimus. Man atrodo labiau tikėtina, kad jis savo draugams siūlo sąžiningą analizę“, – rašė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
V. Zelenskio kritikams jis pasiūlė atsakyti į tris klausimus.
Pirmas iš jų: ar tikrai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi nė vienos priežasties bandyti pulti NATO šalies?
„(V. Putinas – ELTA) gali manyti, kad nedidelis įsiveržimas galėtų suskaldyti mūsų Aljansą ir atgaivinti jo populiarumą šalies viduje, suteikiant pergalę jo karo mašinai. Jis galėtų panaudoti savo rezervus arba nukreipti dalį kariuomenės iš Ukrainos, kurią jis laiko daug kietesniu riešutu nei Baltijos šalys“, – vieną galimą Rusijos puolimo priežastį paaiškino G. Landsbergis.
Ką dar, jei ne Baltijos šalis, Rusija galėtų bandyti pulti, toliau klausė jis.
„Nors Baltijos šalys ir padidino gynybos išlaidas kaip procentinę BVP dalį iki aukščiausio lygio NATO, liekame pažeidžiami iki tol, kol to padidinimo poveikis pasireikš. Neturime privalomosios karo tarnybos kaip suomiai, vokiečių brigados čia nebus dar bent metus, mūsų kariuomenės yra mažiau išvystytos nei kitų potencialių taikinių NATO“, – galimus Rusijos prezidento motyvus rinktis būtent šį regioną aiškino G. Landsbergis.
Jis taip pat kėlė klausimą, ar 5-asis NATO kolektyvinės sutarties straipsnis vis dar atgraso Rusiją.
„Net jei vis dar tikime savo sąjungininkių „geležiniu įsipareigojimu“, bet kuris ekspertas pripažintų, kad kai kurios iš mūsų pagrindinių sąjungininkių šiuo metu užsiėmusios kiek kitais reikalais, o kitos dar tik neseniai pradėjo atkurti savo kariuomenę“, – priežastis nebūti visiškai tikriems dėl greito ir ryžtingo Aljanso atsako į galimą puolimą vardijo G. Landsbergis.
„Zelenskis turi rimtų priežasčių abejoti, kad Vakarus staiga ištiktų drąsos antplūdis, jei dabar būtų užpulta antra šalis Rytuose – nesvarbu, ar ji yra NATO narė, ar ne“, – rašė jis, apibendrindamas, kad galimybių langas V. Putino puolimui šiuo metu yra atsivėręs.
Savo įrašą G. Landsbergis užbaigė patarimu Baltijos šalių politikams.
„Užuot audrinęsi, ruoškitės. Parenkite nepaprastųjų situacijų planus, skubiai mokykitės ukrainiečių išgyvenimo metodų ir pagalvokite, kaip būtų galima greitai išplėsti Ukrainos gynybos skėtį virš Baltijos jūros – jeigu iš tikrųjų nutiktų blogiausia“, – įspėjo buvęs ministras.
