Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija rugsėjį surengs bendras pratybas „Zapad“ Europos Sąjungos (ES) ir NATO rytinio flango pašonėje, kuriose, manoma, dalyvaus 150 tūkst. karių.
Baltarusija trečiadienį pranešė, kad ji praktikuosis naudoti rusiškas branduolinį ginklą galinčias raketas „Orešnik“.
Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė ir ekonominiu bei kariniu požiūriu priklauso nuo savo didelės rytinės kaimynės.
Ji taip pat leido panaudoti savo teritoriją Maskvai 2022 metais pradedant puolimą prieš Ukrainą.
Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys ne kartą reiškė nerimą dėl karinių pajėgų telkimo Baltarusijoje, kur Rusija teigė iki metų pabaigos dislokuosianti „Orešnik“.
„Žinoma, kartu su kolegomis Rusijoje parengsime šio tipo ginklų naudojimo planą“, – paklaustas, ar pratybose „Zapad“ bus naudojamos raketos „Orešnik“, sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Nors ministras patvirtino, kad pratybose dalyvaus daugiau nei 13 tūkst. karių, NATO teigia, kad jose gali dalyvauti net 150 tūkst. karių.
Praėjusių metų pabaigoje Rusija prieš Ukrainos Dnipro miestą panaudojo savo „eksperimentinę“ raketą „Orešnik“ be branduolinės galvutės.
„Matome situaciją prie savo vakarinių ir šiaurinių sienų ir negalime tiesiog sėdėti ir stebėti ten vykstančios militarizacijos ir karinės veiklos“, – Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ citavo V. Chreniną.
Rusijos valstybinė žiniasklaida anksčiau pranešė, kad pratybose iš pradžių turėjo dalyvauti apie 13 tūkst. karių, tačiau galutinis skaičius kol kas nebuvo paskelbtas.
Tuo metu pranešama, kad du Rusijos daliniai jau atvyko į Baltarusiją dalyvauti karinėse pratybose, o kai kurie Baltarusijos kariai, kaip manoma, jau persikėlė į Rusiją dalyvauti pratybose.
Karinėse pratybose „Zapad“, kurios numatomos rugsėjo 12–16 dienomis, paprastai dalyvauja dešimtys tūkstančių karių, demonstruojančių jėgą netoli Baltarusijos vakarinės sienos su ES ir NATO narėmis.
2021 metų „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Artimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija pastaraisiais metais pastebėjo, kad jos santykiai su Vakarų kaimynėmis ir Ukraina pablogėjo.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį sušaukė susitikimą su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais, tikėdamasis įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą gerbti Kyjivo interesus artėjančiame viršūnių susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D. Trumpas penktadienį Aliaskoje turėtų aptarti su V. Putinu, kaip užbaigti trejus su puse metų trunkantį karą, kuris yra didžiausias Europoje po Antrojo pasaulinio karo. D. Trumpas pareiškė, kad norint nutraukti karą, kuris jau pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių, abiem pusėms Reikės apsikeisti teritorijomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išskrido į Berlyną, kur Vokietijoje vyko virtualūs susitikimai su Europos lyderiais ir D. Trumpu.
Europos lyderiai nerimauja, kad dėl teritorijų mainų Rusijai gali likti tik penktadalis Ukrainos teritorijos. Tokios teritorinės nuolaidos taip pat paskatintų V. Putiną plėstis toliau į vakarus.
Nuo tada, kai buvo paskelbta apie Aliaskos viršūnių susitikimą, D. Trumpas sumenkino lūkesčius dėl derybų, sakydamas, kad tai bus „pažintinis susitikimas“, tuo metu, kai jis siekia užbaigti Maskvos karą Ukrainoje.
Trečiadienį per pirmąją vaizdo konferenciją V. Zelenskis ir F. Merzas susitiko su Suomijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK), Italijos, Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) lyderiais, taip pat NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riutė), siekiant daryti spaudimą, kad Ukraina būtų įtraukta į derybas tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų.
Pasak su derybomis susipažinusio šaltinio, tikimasi, kad vėliau jie antrojoje konferencinio skambučio dalyje pasikalbės su D. Trumpu ir jo viceprezidentu J. D. Vance'u.
„Netrukus kalbėsiuosi su Europos lyderiais, – socialiniame tinkle „Truth Social“ sakė D. Trumpas. – Jie yra puikūs žmonės, norintys, kad susitarimas būtų sudarytas.“
