Čekijos prezidentas Petras Pavelas paragino NATO „parodyti dantis“ Rusijai dėl nuolatinių provokacijų rytiniame Aljanso flange ir perspėjo, kad silpnas atsakas gali paskatinti Maskvą žengti dar toliau.
Interviu britų leidiniui „The Guardian“ buvęs generolas ir NATO karinio komiteto pirmininkas teigė, kad Aljansas turėtų svarstyti „pakankamai ryžtingas, galbūt net asimetrines“ priemones. Tarp jų – Rusijos bankų atjungimas nuo pasaulinės finansų sistemos, interneto ar palydovinio ryšio ribojimas bei NATO oro erdvę pažeidžiančių orlaivių numušimas.
Pasak P. Pavelo, po 2014 m. Krymo aneksijos Maskva suprato, kaip testuoti NATO ribas neperžengiant 5-ojo straipsnio slenksčio. Šis straipsnis numato, kad išpuolis prieš vieną NATO narę laikomas išpuoliu prieš visą Aljansą.
Čekijos prezidentas taip pat teigė, kad Rusijos kariniai vadovai kartais net juokiasi iš NATO sprendimų priėmimo vangumo.
„Kai paklausiau jų, kodėl jie vykdo tokius provokuojančius veiksmus ore, pavojingai priartėja ar skraido virš karo laivų Juodojoje ar Baltijos jūroje, jie atsakė: „Nes galime“. Būtent tokį elgesį mes leidome“, – sakė jis.
P. Pavelas išreiškė nusivylimą tuo, ką pavadino „ryžto iš Jungtinių Valstijų tęsti spaudimą Rusijai stoka“, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Vis dėlto anksčiau Čekijos žiniasklaidai jis buvo pareiškęs, kad „Trumpas per pastarąsias kelias savaites NATO patikimumui pakenkė labiau nei Vladimirui Putinui tai pavyko padaryti per daugelį metų“.
Jis perspėjo, kad NATO gali tapti paralyžiuota, jei kai kurie Europos lyderiai „vis dar renkasi diplomatinius sprendimus, nors rusai tam nerodo jokio noro“.
„Rusija, deja, nesupranta gražios kalbos. Ji daugiausia supranta galios kalbą, ypač kai ją lydi veiksmai ... jei NATO oro erdvės pažeidimai tęsis, mums gali tekti priimti sprendimą numušti tiek bepiločius, tiek pilotuojamus orlaivius“, – sakė P. Pavelas.
Jis taip pat paragino svarstyti „asimetrinius“ atsakus, „kurie nežudo žmonių, bet yra pakankamai jautrūs, kad Rusija suprastų, jog taip elgtis negalima“.
„Pavyzdžiui, interneto ar palydovų išjungimas – matėte, kokį poveikį „Starlink“ turėjo mūšio lauke – arba Rusijos bankų atjungimas nuo finansų sistemos“, – teigė jis.
Šie komentarai pasirodė po to, kai NATO naikintuvas šią savaitę virš Estijos numušė droną, o panašūs incidentai sutrikdė gyvenimą Latvijoje ir Lietuvoje. Manoma, kad dauguma jų buvo Ukrainos bepiločiai orlaiviai, kuriuos Rusijos elektroninės kovos priemonės nukreipė į NATO teritoriją.
Pritardamas Lenkijos premjero Donaldo Tusko perspėjimams, P. Pavelas teigė: „Jei nereaguosime į pažeidimus, su kuriais susiduriame šiandien, Rusija greičiausiai eis dar toliau.“
„Jų doktrinoje yra principas „eskaluoti siekiant deeskaluoti“ ... Manau, kad kuo daugiau leisime, tuo daugiau jie bandys“, – pridūrė jis.
Čekijos prezidentas taip pat sakė, kad Vakarai turėtų didinti spaudimą Maskvai ir ragino Jungtines Valstijas rodyti „daugiau spaudimo ir ryžto“ bei griežčiau susieti sankcijų švelninimą su taikos derybomis.
„Jei norite atsikratyti sankcijų, ko jie ir siekia, jei norite pradėti diskusiją apie Europos saugumą, apie ką ne kartą užsiminėte, mes tam pasirengę. Tačiau sąlyga aiški – paliaubos ir derybos dėl taikos Ukrainoje“, – sakė P. Pavelas.
Jis taip pat kritikavo Europą dėl nesugebėjimo suformuoti savarankiškos politikos Rusijos atžvilgiu.
„Vietoj to mes dažniausiai laukiame, kas ateis iš Vašingtono“, – sakė jis. „Net ir Jungtinės Valstijos tikriausiai būtų labiau patenkintos, jei Europa būtų aktyvesnė. Jei nepateiksime savo pasiūlymų, atrodysime silpni ir pasimetę.“
Vidaus politikoje P. Pavelas yra įsitraukęs į konstitucinį ginčą su Čekijos ministru pirmininku Andrejumi Babišu dėl to, kas turėtų atstovauti šaliai būsimame NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
Prezidentas teigė, kad šis konfliktas yra „principo reikalas“ ir, jei prireiks, jis būtų pasirengęs kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Manau, kad kompromisui dar yra vietos, ir aš jį pasiūliau ministrui pirmininkui“, – sakė P. Pavelas.
