Ne taip ir blogai: NATO ministrų susitikimo rezultatai

Iš Švedijos Helsingborgo mieste vykusio neformalaus NATO užsienio reikalų susitikimo penktadienį ministrai išsiskirstė, tikėtina, geresnės nuotaikos, nei į jį atvyko. Vis dėlto JAV dar kartą pakartojo, kad tęs savo pajėgų buvimo Europoje peržiūrą ir išsakė kai kuriuos priekaištus europiečiams.   

„Manau, šiandien mūsų pozicijos yra labiau suderintos nei anksčiau, nes diskusijos vyksta nuolat. Kai susirenkame į tokį ministrų susitikimą kaip šis, tai visada padeda suderinti pozicijas ir galiausiai pasakyti: „Galų gale mes visi turime tą patį tikslą, tad siekime jo“, – tradiciškai optimistiškai po ministrų susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Jis pridūrė, kad liepos mėnesį Turkijos sostinėje Ankaroje vyksiantis Aljanso viršūnių susitikimas turėtų būti sėkmingas.

Nuotaiką pakėlė D. Trumpo žinia

Po nesibaigiančių JAV prezidento Donaldo Trumpo kaltinimų sąjungininkams, viešų pamąstymų apie Aljansą, kaip „popierinį tigrą“, bei grasinimų atitraukti pajėgas iš Europos nuotaikos buvo slogios. Tačiau prieš pat NATO ministrų susitikimą D. Trumpas paskelbė, kad į Lenkiją pasiųs 5 tūkst. karių (anksčiau Pentagonas sustabdė 4 tūkst. karių rotaciją). Tai pakėlė daugeliui nuotaiką.

Galų gale, manau, Aljanso nariai puikiai supranta, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas Europoje bus pertvarkytas, kad šis procesas jau vyko ir buvo vykdomas bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais. Nesakau, kad jie dėl to sužavėti.

M. Rubio

„Noriu padėkoti prezidentui D. Trumpui už jo pareiškimą, kad rotacija, JAV karių buvimas Lenkijoje bus išlaikytas maždaug tokiu pačiu lygiu, kaip ir anksčiau“, – dar prieš susitikimą kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Vašingtono sprendimą gyrė ir Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys: „Mes tikime, kad turėti dislokuotus karius čia yra JAV interesas. Tai efektyviausias atgrasymo būdas, tai pigiausias būdas išlaikyti taiką žemyne. Tai yra karinė nauda ir JAV.“

Amerika vis dėlto traukiasi

Vis dėlto tai nereiškia, kad JAV atsisako savo planų mažinti pajėgumus Europoje. Jau anksčiau pranešta, kad Vašingtonas sumažins savo karinius pajėgumus, kurie būtų prieinami Aljanso Europos šalims didelės krizės metu. Kalbame apie NATO pajėgų modelį (Force Model) – tai esminė atgrasymo dalis, pagal kurią kiekviena Aljanso narė nurodo nacionalines pajėgas, kurios taikos, krizės ir karo metu yra perduodamos NATO vyriausiojo vado Europoje (SACEUR) žiniai.

M. Rutte patvirtino, kad vyksta derybos šiuo klausimu, o informacija apie tai yra įslaptinta, tačiau kaip visada vertino pozityviai: „Žinote, mes tam buvome pasiruošę, nes suprantame, kad JAV turi apsispręsti: jei susiduriame su grėsmėmis keliuose teatruose, kaip galima užtikrinti, kad visi pajėgumai ir visi pagrindiniai įgalintojai būtų ten, kur jų reikia? Tai reiškia, kad ateityje Europos sąjungininkai ir Kanada turės padaryti daugiau, nei dabar daro.“

Pats JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį tik pakartojo, kad Vašingtonas nuolat peržiūri savo pajėgų išdėstymą: „Galų gale, manau, Aljanso nariai puikiai supranta, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas Europoje bus pertvarkytas, kad šis procesas jau vyko ir buvo vykdomas bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais. Nesakau, kad jie dėl to sužavėti, bet jie tikrai apie tai žino.“

Kai susirenkame į tokį ministrų susitikimą kaip šis, tai visada padeda suderinti pozicijas ir galiausiai pasakyti: „Galų gale mes visi turime tą patį tikslą, tad siekime jo.“

M. Rutte

Laikas krautis kuprines į Hormuzą?

Dar prieš susitikimą M. Rubio pareiškė, kad reikia išspręsti reikalą dėl prezidento D. Trumpo nusivylimo sąjungininkais dėl paramos kare su Iranu. JAV vadovas tikisi, kad partneriai prisidėtų prie Hormuzo sąsiaurio atblokavimo.

NATO ministrų susitikime M. Rubio iškėlė šį klausimą. Tiesa, jis pripažino, kad tikisi artimiausiu laiku sutarti dėl taikos su Iranu ir tokios pagalbos gali neprireikti, tačiau reikia ir plano B: „O kas, jei Iranas nuspręs, kad atsisako atidaryti sąsiaurį, kad sąsiauris priklauso jam ir kad už jo naudojimąsi ims rinkliavą? Tuomet reikės imtis kažkokių veiksmų. Aš teigčiau, kad čia šiandien yra šalių, kurias tai paveiktų dar labiau nei pačias Jungtines Valstijas.“

M. Rubio pridūrė, kad pagal Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą, kurioje dalyvauja ir Lietuva, iš pradžių turi baigtis karinis konfliktas, kad partnerių pajėgos atvyktų į Hormuzą: „Na, tai, ką jie turi omenyje sakydami, kad sąlygos yra nustatytos, reiškia, kad niekas nešaudys. Bet mes turime turėti planą B, jei kas nors šaudys, – kaip atidaryti sąsiaurį? Taigi šiandien iškėliau šį klausimą. Nežinau, ar tai būtinai turėtų būti NATO misija, bet tikrai NATO šalys galėtų prie to prisidėti.“

Aljanso vadovas M. Rutte teigė, kad visi sąjungininkai pritarė, jog laivyba sąsiauriu turi būti laisva ir saugi.

„Tai ne NATO. Tai dviejų šalių bendradarbiavimas, nors, mano žiniomis, prieš porą savaičių deklaraciją pasirašė daugiau nei 40 šalių. (...) Vyksta diskusija toje koalicijoje, kurią NATO stebi, bet, žinoma, nevadovauja. (...) Noriu pasakyti tai, kad, nors ir buvo nusivylimo, aš tikrai tikiu, kad europiečiai išgirdo žinią“, – kalbėjo jis.

Sukčiauti nepavyks

Generalinis sekretorius pažymėjo, kad sąjungininkų įsipareigojimai 5-ajam NATO sutarties straipsniui yra „geležiniai“.

M. Rubio dar kartą pakartojo D. Trumpo administracijos požiūrį į Aljansą: Jungtinės Valstijos supranta, kad NATO yra vertinga Europai, bet „taip pat ji turi būti vertinga JAV“. Jis taip pat užsiminė, kad Vašingtonas atidžiai žiūri į tai, kaip sąjungininkai vykdo įsipareigojimus.

„Manau, taip pat reikės atkreipti dėmesį į tai, kiek pažangos buvo pasiekta didinant įnašus praėjus metams po susitikimo Hagoje. Yra šalių, kurios per pastaruosius kelerius metus padvigubino savo gynybos išlaidas. Yra ir tokių, kurios vis dar atsilieka. Galiausiai tikslas yra turėti stiprią NATO, ir kuo stipresni bus mūsų NATO sąjungininkai, tuo stipresnė bus ir pati NATO“, – kalbėjo valstybės sekretorius.

Taigi tai kelia susirūpinimą, nes visada kyla baimė, kad toks įvykis gali peraugti į kažką didesnio. Tokia galimybė visada egzistuoja.

M. Rubio

Nerimauja dėl dronų eskalacijos

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, NATO susitikime kėlė dronų incidentų klausimą.

„NATO saugumas – nedalomas. Šią savaitę vien Lietuvoje dukart skelbti perspėjimai dėl mūsų oro erdvę pažeidusių dronų. Tai rodo, kad turime stiprinti savo pozicijas fronto linijoje, sustiprinti oro erdvės gynybą ir į pajėgumus fronto linijoje įtraukti priemones kovai su dronais. Negalime toliau gyventi su spragomis mūsų oro erdvėje, – prieš susitikimą kalbėjo K. Budrys. – Tai, ką privalome padaryti, siekdami sustiprinti savo saugumą, – stiprinti „Eastern Sentry“, „Baltic Sentry“, tačiau ne tik NATO ribose.“

M. Rubio teigė, kad atidžiai stebi situaciją ir su nerimu žiūri į bet kokią konflikto eskalaciją.

„Suvokiame, kad šios šalys jaučia dėl to grėsmę, ir tai visiškai suprantama. Taigi tai kelia susirūpinimą, nes visada kyla baimė, kad toks įvykis gali peraugti į kažką didesnio, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius. – Tokia galimybė visada egzistuoja. Todėl dėl to nerimaujame. Atidžiai stebime situaciją. Žinoma, šiuo klausimu bendradarbiaujame su savo NATO sąjungininkais, siekdami įvertinti, kas vyksta.“