Ukrainos pasipriešinimas, remiamas Vakarų, per pastaruosius metus neleido Rusijos pajėgoms užimti nė vieno iš savo pačių nustatytų tikslų Ukrainoje, dėl to Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturėjo reikšmingų mūšio laukų pergalių, kurias galėtų švęsti „Pergalės dieną“ , rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).
Per Rusijos „Pergalės dienos“ minėjimą Maskvoje gegužės 8-9 d. V. Putinas neaptarinėjo padėties mūšio lauke Ukrainoje, tačiau teigė, kad visa Rusija remia Ukrainoje kovojančius Rusijos kariškius.
Analitikai pastebi, kad 2024 m. vasario mėn. užėmus Avdijivką, Rusijos pajėgos neužėmė nė vieno didesnio miesto Ukrainoje, o vienintelė vidutinio dydžio gyvenvietė, kurią Rusijos pajėgos užėmė Ukrainoje nuo 2024 m. gruodžio mėn. yra Velyka Novosilka (prieš karą joje gyveno 5 000 gyventojų).
Ukrainos šaltiniai anksčiau pranešė, kad Rusijos pajėgos bandė užimti Pokrovską, Časiv Jarą, Torecką ir likusią Luhansko srities teritoriją bei įžengti į Dnipropetrovsko sritį iki „Pergalės dienos“ . ISW pažymi, kad Rusijos pajėgos nepasiekė nė vieno iš šių tikslų, o iš tikrųjų jau maždaug metus bando užimti Pokrovską, Časiv Jarą ir Torecką.
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai ir geresnis taktinių bepiločių orlaivių operacijų integravimas į gynybines operacijas ir kontratakas (visa tai įgalino Vakarų karinė parama) sulėtino, o kai kur ir sustabdė Rusijos puolamąsias operacijas Ukrainoje. Atrodo, kad sėkmingas Ukrainos dronų novatorių ir operatorių integravimas su sausumos pajėgomis sustabdė Rusijos puolimą prieš Pokrovską ir Torecką 2024 m. ir 2025 m. pradžioje.
Analitikai taip pat pažymi, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai prieš Rusijos amunicijos sandėlius, gynybos pramonės objektus ir naftos bei dujų infrastruktūrą kartais pakenkdavo Rusijos gebėjimui aprūpinti fronto dalinius ir didino augančias Rusijos karo prieš Ukrainą išlaidas.
„Per pastaruosius metus Ukrainos pajėgos taip pat tyčia padidino kitus Rusijos pažeidžiamumus, įskaitant tai, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. pradėjusios įsiveržimą į Kursko sritį ir privertusios Rusijos kariuomenę perkelti karius iš kitų fronto zonų, kad šie gintųsi nuo įsiveržimo, dar labiau padidino Rusijos operatyvinių rezervų trūkumą“, – rašoma ISW vertinime.
Vienintelė pastarojo meto karinė operacija, kurią V. Putinas paminėjo „Pergalės dieną“, buvo Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį atrėmimas. Pergalės dienos parade V. Putinas padėkojo ir akcentavo Šiaurės Korėjos karius, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad parade dalyvavo aukšto rango Šiaurės Korėjos vadai, dalyvavę atgaunant Kursko sritį.
Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad Rusijos pajėgos išstūmė visas Ukrainos pajėgas iš Kursko srities balandžio 26 d., po beveik devynis mėnesius trukusių Rusijos operacijų siekiant išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities. Rusijos pareigūnai ne kartą skelbė, kad Kursko srities susigrąžinimas yra svarbus karinis pasiekimas, o ISW anksčiau prognozavo, kad Rusijos pareigūnai akcentuos Kursko operaciją per „Pergalės dienos“ minėjimą.
„Rusijos pareigūnai giria Kursko operaciją, neatsižvelgdami į tai, kad Putinas, kaip pranešama, iš pradžių pavedė Rusijos pajėgoms atkovoti Kursko sritį iki 2024 m. spalio vidurio, ir į nuolatinį Putino norą pratęsti šį terminą 2024 m. rudenį ir 2024-2025 m. žiemą, pirmenybę teikiant puolamosioms operacijoms Donecko srityje, o ne Rusijos teritorijos atkovojimui“, – pažymima vertinime.
ISW taip pat atkreipia dėmesį, kad Kremlius pasinaudojo gegužės 9 d. švente, kad po trejų metų nuo invazijos į Ukrainą pareikštų, jog turi platų tarptautinį palaikymą, ir ypač pabrėžė stiprėjančią Rusijos partnerystę su Kinijos Liaudies Respublika ir Šiaurės Korėja.
Rusijos pareigūnai ypač gyrė Kiniją ir Šiaurės Korėją už jų paramą, įskaitant paramą karui Ukrainoje. Maskvoje vykusiame parade V. Putinas pasakė kalbą, kurioje pabrėžė „drąsių Kinijos žmonių“ indėlį į Rusijos pergalę Antrajame pasauliniame kare. „Pergalės dienos“ parade V. Putinas sėdėjo šalia Kinijos vadovo Xi Jinpingo.
Gegužės 8 d. V. Putinas ir Xi Jinpingas paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame užsiminė apie pirminius V. Putino karo Ukrainoje tikslus ir paragino išspręsti karą Ukrainoje, kad būtų pašalintos „pagrindinės karo priežastys“ – tai ilgalaikis Rusijos kalbėjimas ir reikalavimas Ukrainoje įkurti prorusišką vyriausybę. ISW pažymi, kad šis bendras pareiškimas buvo pastebimas posūkis Kinijos retorikoje.
Per paradą V. Putinas išreiškė gerus linkėjimus Šiaurės Korėjos kariams ir apkabino Šiaurės Korėjos kariuomenės veteraną, o Rusijos valstybinė žiniasklaida atkreipė dėmesį į šį gestą. Gegužės 9-osios „Pergalės dienos“ šventės proga Rusijos ambasadoje Pchenjane apsilankė Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-unas, jo dukra ir keli Šiaurės Korėjos pareigūnai.
Anot analitikų, tikėtina, kad Rusija bando pabrėžti savo gilėjančius santykius su Kinija ir ypač su Šiaurės Korėja, kad vidaus Rusijos auditorijai ir platesnei tarptautinei bendruomenei pateiktų save kaip turinčią platų tarptautinį palaikymą, įskaitant dėl savo karo Ukrainoje.
