Karas Ukrainoje. Putinas sako esąs pasirengęs deryboms su Trumpu dėl Ukrainos

1066-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su JAV vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje.

„Kalbant apie derybų klausimą, (...) mes visada sakėme, ir noriu tai dar kartą pabrėžti, kad esame pasirengę šioms deryboms Ukrainos klausimais“, – sakė V. Putinas Rusijos valstybinės televizijos žurnalistui.

„Greičiausiai iš tiesų mums geriau susitikti, atsižvelgiant į šiandienos realijas, ir ramiai pasikalbėti apie visas sritis, kurios domina ir Jungtines Valstijas, ir Rusiją. Esame pasirengę“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.

V. Putinas pažymėjo, kad tokio susitikimo galimybė „pirmiausia priklauso nuo dabartinės JAV administracijos sprendimų ir pasirinkimų“.

Tuo metu Kyjivas pabrėžė, kad derybos dėl taikos neįmanomos be Ukrainos ir Europos dalyvavimo.

JAV prezidentas dažnai kritikuodavo savo pirmtako Joe Biden administracijos paramą Ukrainai ir girdavosi gerais santykiais su V. Putinu. Dėl to nuogąstauta, kad jis galėtų tarpininkauti susitarimui, kurio sąlygos būtų nepalankios Kyjivui.

Neseniai D. Trumpas užėmė griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu. Jis kritikavo V. Putiną dėl nenoro susitarti ir pagrasino ekonominėmis pasekmėmis, jei jis to nepadarys.

V. Putinas valstybinės televizijos eteryje taip pat gyrė D. Trumpą kaip pragmatišką ir protingą lyderį bei sakė nemanąs, kad JAV vadovas imsis griežtų sankcijų prieš Rusiją.

„Jis yra ne tik protingas, bet ir pragmatiškas žmogus“, – kalbėjo V. Putinas. Jis sakė, kad „per didelės arba per mažos“ naftos kainos kenktų tiek Rusijos, tiek Amerikos ekonomikai, ir pridūrė: „Man sunku įsivaizduoti, kad būtų priimti sprendimai, kurie būtų žalingi Amerikos ekonomikai.“

Be to, Kremliaus šeimininkas sakė, kad Rusijos sukelto plataus masto karo Ukrainoje, jo vadinamo „krize Ukrainoje“, galėjo ir nebūti, jei D. Trumpas visą laiką būtų buvęs JAV prezidentu.

„Negaliu su juo nesutikti, kad jei jis būtų buvęs prezidentu – jei jo pergalė nebūtų pavogta 2020 metais, – galbūt nebūtų buvę krizės Ukrainoje, kuri kilo 2022 metais“, – sakė V. Putinas valstybinės televizijos žurnalistui, pakartodamas melagingą JAV respublikono vis kartojamą teiginį apie rinkimus, kuriuos jis pralaimėjo J. Bidenui.

Kremlius anksčiau penktadienį pareiškė, kad prezidentas yra pasirengęs kalbėtis su D. Trumpu, bet laukia „signalų“ iš Vašingtono.

ISW pateikia naujausią Ukrainos žemėlapį, kuriame užfiksuotos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kontroliuojamos teritorijos:

NEW | Russian Offensive Campaign Assessment, January 23, 2025: Russia is reportedly planning to deploy additional North Korean forces, missiles, artillery systems, and multiple launch rocket systems (MLRS) to Kursk Oblast to support Russian long-range fire operations. 1/5 pic.twitter.com/igwB0mBWEu

— Institute for the Study of War (@TheStudyofWar) January 23, 2025

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. sausio 24 d. rusų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 826 820 karių, iš kurių 1 500 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 9 852 priešų tankus (+2), 20 508 šarvuotąsias kovos mašinas (+11), 22 295 artilerijos sistemas (+39), 1 263 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 050 oro gynybos sistemų, 369 karo lėktuvus, 331 sraigtasparnį, 23 162 nepilotuojamuosius orlaivius (+51), 3 051 kruizinę raketą, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 34 992 transporto priemones ir kuro cisternas (+87), 3 715 specialiosios įrangos vienetų (+1).

Apie ketvirtadienio įvykius skaitykite čia.