Šiemet Liepos 6-ąją lietuviai visame pasaulyje jau aštuonioliktą kartą vienu metu giedos Tautišką giesmę. Per tuos metus užaugo pirmoji karta, kuri niekada negyveno pasaulyje be šios tradicijos. Pasak „Pietinia kronikas“ sukūrusio režisieriaus Igno Miškinio, būtent tokios bendros patirtys ilgainiui ir sukuria ryšį su savo šalimi, ne raginimai ar pamokymai, rašoma iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ pranešime žiniasklaidai.
„Kai pirmą kartą išgirdau apie „Tautišką giesmę aplink pasaulį“, pagalvojau: kokia nesąmonė. Tikiuosi, idėjos autorius Raimundas Daubaras neįsižeis. Bet paskui viskas kažkaip natūraliai apsivertė. Pradėjome eiti giedoti su dukra, su draugais. Tapo gražiu ritualu, dukrai – savotišku žaidimu. Ne todėl, kad kažkas liepė, o todėl, kad gera susitikti, pabūti kartu. Ir po kiek laiko supranti, kad būtent dėl to ten ir eini“, – sako I. Miškinis, ilgainiui sutikęs režisuoti ir kelis iniciatyvos pristatomuosius vaizdo klipus.
Anot jo, bandymai jaunam žmogui aiškinti, kaip jis turėtų mylėti savo šalį, dažniausiai suveikia priešingai.
„Paaugliai tokie jau yra. Jie pirmiausia į viską reaguoja su ironija. Ir gerai. Jei dabar viską nukabinėsim trispalvėmis ir sakysim: čia tavo Tėvynė, tu privalai ją mylėti, nes mes mylim, jie arba juoksis, arba priešinsis. Tai tiesiog neveikia. Meilės savo šaliai neįmanoma įpiršti“, – sako režisierius.
Jo įsitikinimu, daug svarbiau jaunam žmogui sukurti bendrystės patirtis, kurios vėliau pačios įgauna prasmę.
„Man atrodo, kad paauglystėje svarbiausia pasėti bendruomeniškumo sėklą. Jei vaikas mato, kad kažkas suburia jo tėvus, senelius, draugus, kaimynus, kad žmonėms gera būti kartu, jis tą pasiima. Ne šiandien, ne rytoj, bet pasiima. O paskui iš tokių dalykų ir atsiranda prisirišimas prie savo vietos.
Čia kaip su, pavyzdžiui, Kalėdomis. Kai tau šešiolika, atrodo: o ne, vėl reikės važiuoti pas senelius, sėdėti prie stalo. O paskui praeina dešimt ar penkiolika metų ir supranti, kad būtent tų dalykų labiausiai pasiilgsti. Iš tokių prisiminimų ir susideda jausmas, kas yra namai“, – sako jis.
Pasak I. Miškinio, Tautiškos giesmės tradicijos stiprybė ir slypi tame, kad ji gimė ne iš pareigos: „Niekas mūsų nevertė. Valstybė nepasakė: nuo šiandien visi giedat. Mokyklose niekas nekaldavo to į galvą. Žmonės patys pradėjo rinktis. Vieniems buvo smalsu, kitiems linksma, treti tiesiog norėjo susitikti. Ir va iš tokių dalykų po truputį atsiranda tradicija. O tradicijos, man atrodo, ir augina pilietiškumą.“
Režisieriaus teigimu, šiandien bendrystės svarbą dar labiau primena ir saugumo situacija Europoje: „Paradoksalu, bet geopolitinė įtampa irgi primena, kad vienam būti nėra labai smagu. Kai atsiranda grėsmės jausmas, žmonės natūraliai pradeda labiau vienytis. Todėl kiekviena proga susitikti, pabūti kartu, padaryti kažką bendro yra vertinga. Tokie dalykai visuomenę stiprina daug labiau negu garsūs žodžiai.“
Liepos 6-ąją, 21 val. vietos laiku, lietuviai visame pasaulyje jau aštuonioliktą kartą vienu metu giedos Lietuvos himną. Per beveik du dešimtmečius iniciatyva „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ tapo viena iš didžiausių pasaulio lietuvius vienijančių tradicijų.
Šiemet tradicija įgaus ir papildomą simbolinę prasmę. „Tautiška giesmė“ taps pagrindiniu Vilniuje vyksiančios Lietuvos moksleivių dainų šventės akcentu. Liepos 6 dieną 21 valandą Lietuvos himnas iš Vingio parko jaunimo balsais pasklis po visą pasaulį, simboliškai sujungdamas tūkstančius Dainų šventės dalyvių ir lietuvius visuose žemynuose.
Susitiks dvi Lietuvą vienijančios tradicijos – pasaulio lietuvių kartu giedamas himnas ir Dainų švenčių tradicija, kuri yra įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai dar kartą primena, kad svarbiausias Lietuvos stiprybės šaltinis jau daugelį metų išlieka tas pats – žmonės, kuriuos vienija kalba, kultūra ir valstybė, kad ir kuriame pasaulio krašte jie gyventų.
„Net neabejoju, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimas šiemet suvirpins ypač daug širdžių,“ – sako Lietuvos moksleivių dainų šventę organizuojančios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis. – „Dešimt tūkstančių choristų Vingio parke mums primins, kad Lietuvos stiprybė yra vienybėje, o dainuodami esame ypač vieningi. Labai kviečiame prisijungti ir giedoti kartu – į Moksleivių dainų šventės Dainų dienos stovimas vietas dar yra nemokamų bilietų.“
Iniciatyvos iniciatoriai primena, kad visi lietuviai, kur tuo metu bebūtų, liepos 6 d., 21 val. yra kviečiami akimirkai sustoti ir giedoti Lietuvos himną.
