„Visi laukėme, kad tai bus propagandinis, nuodingas, labai toksiškas interviu. Toks jis ir yra“, – apie vasario 8 d. pasirodžiusį Vladimiro Putino interviu su amerikiečių žurnalistu sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis. LRT bendradarbis Maksimas Milta savo ruožtu priduria, jog šis melagingų istorinių pamokėlių kupinas interviu jam labiau priminė „Kašpirovskio seansus“.
Prieštaringai vertinamas kraštutinių dešiniųjų komentatorius ir buvęs „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas vasario 8 d. paskelbė savo propagandinį interviu su V. Putinu. Tai pirmasis Rusijos prezidento interviu su Vakarų žiniasklaidos veikėju nuo invazijos į Ukrainą pradžios.
„Visi laukėme, kad tai bus propagandinis, nuodingas, labai toksiškas interviu. Toks jis ir yra“, – šį interviu LRT RADIJUI apibūdina VDU profesorius G. Mažeikis.
Filosofas pabrėžia, jog V. Putinas, kalbėdamas su amerikiečių žurnalistu, nuolat kartojo įvairias „istorines fantazijas“. Viena iš jų – esą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) iš tiesų yra „Rusijos ir Lietuvos šalis“.
„Iš esmės [jis pasakė], kad netgi LDK yra sukurta Rusijos ir čia rusiška teritorija. Kitaip tariant, Putinas skatina įvairias šalis pradėti peržiūrinėti savo pačių ribas, pradedant kokiu 15 arba 16 amžiumi“, – tvirtina ekspertas.
Taip pat skaitykite
Pasak G. Mažeikio, remdamasis tokiais neva pagrįstais argumentais, V. Putinas „skatina [Vengrijos premjerą] Viktorą Orbaną pradėti konfliktą su Ukraina dėl tam tikrų žemių ir atimti [jas] iš ukrainiečių“.
„Jis neigia dabartines valstybių sienas, neigia dabartinius valstybių susitarimus. [Jis sako], kad jeigu valstybės mato sau kokių nors istorinių grėsmių, kurias gali pagrįsti ir dabar, jos gali ir turi teisę pradėti karą“, – teigia VDU profesorius.
Istorinę tiesą, anot jo, Rusijos prezidentas per interviu bandė perrašyti ir sakydamas, jog „Lenkija paskatino Hitlerį pradėti Antrąjį pasaulinį karą“.
Kaip pažymi pašnekovas, kai kurias „nesąmones“, kurių prišnekėjo V. Putinas, žurnalistams pavyko labai greitai paneigti. Viena iš tokių – esą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tėvas kovėsi Antrajame pasauliniame kare.
„[Putinas] tokį dalyką pasakė, kad kalbėjosi su V. Zelenskio tėvu, sakė jam: „Tu esi senas fronto kovotojas prieš nacizmą, koveisi fronto linijose.“ O paskui sūnui, V. Zelenskiui, sakė: „Kaip tau ne gėda būti nacistu, jeigu tavo tėvas kovojo fronto linijoje?“ Problema ta, kad Zelenskio tėvas gimė 1947 m. ir negalėjo kovoti jokioje fronto linijoje“, – sako G. Mažeikis.
Paklaustas, kaip jis vertina V. Putino interviu su amerikiečių žurnalistu T. Carlsonu, LRT bendradarbis M. Milta palygino jį su „Kašpirovskio seansais“.
„Šitas interviu, ypač pirmosios dvidešimt kelios minutės, kai žiūri tokį menamą istorinį Putino monologą, labiau primena Kašpirovskio seansus negu iš tikrųjų pagrįstą ir argumentuotą pasakymą“, – LRT RADIJUI sako ekspertas.
Jo manymu, pagrindinis šio interviu tikslas buvo sukurti „itin veiksmingą psichologinio poveikio ataką“, V. Putinui vaizduojant save kaip išmintingą vadovą.
„Tas indoktrinacinis leitmotyvas, kuriuo grindžiamas tas Putino pasakojimas, išties, manyčiau, apeliuoja į ganėtinai intelektualiai pažeidžiamas, tikslines auditorijas JAV. Tai gali, aišku, sukurti įvaizdį tokio stipraus vadovo, kuris žino visą istorinį naratyvą ir gali pagrįsti savo žodžius. Bet mes puikiai suprantame, kad tai yra informacinio ir psichologinio poveikio ataka“, – tvirtina M. Milta.
Istorijos pamoka, požiūris į NATO plėtrą ir puolimo tikimybė
Dviejų valandų ir septynių minučių trukmės interviu buvo įrašytas, skelbiama, vasario 6 d. amerikiečių žurnalisto T. Carlsono kelionės į Maskvą metu, rašo „The Kyiv Independent“.
Savo interviu V. Putinas pradėjo nuo ilgos istorijos pamokos apie Rusiją, pateikdamas melagingus teiginius apie Ukrainos suverenitetą ir iškreiptas istorines interpretacijas apie Ukrainos valstybingumą.
„Turime pagrindo tvirtinti, kad Ukraina yra dirbtinė valstybė, sukurta Stalino valia“, – melagingai teigė V. Putinas, kartodamas panašius dalykus, kuriais grindė Rusijos invaziją į Ukrainą.
Kalbėdamas apie santykius su Vakarais, V. Putinas smerkė NATO buvimą prie rytinių Rusijos sienų.
„Mes sutikome su tuo, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo mūsų sienos turėtų būti palei buvusių sąjunginių respublikų sienas. Su tuo sutikome, – sakė V. Putinas. – Tačiau niekada nesutikome su NATO plėtra.“
Paklaustas, ar Maskva svarstytų pulti kitas regiono šalis, pavyzdžiui, NATO nares Lenkiją ir Latviją, arba apskritai Europą, V. Putinas pasakė, jog „apie tai negali būti kalbos“.
„Lenkija, Latvija ar kuri kita šalis mūsų nedomina. Kodėl turėtume tai daryti? Mes tiesiog nesame tuo suinteresuoti. Tai tiesiog tuščios kalbos apie grėsmę“, – kalbėjo V. Putinas.
Jo teigimu, karas su Lenkija galėtų kilti „vieninteliu atveju – jei Lenkija užpultų Rusiją“.
Per visą interviu T. Carlsonas, užduodamas klausimus, kartojo Kremliaus išsakytas V. Putino mintis, įskaitant Rusijos prezidento pateisinimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Viso pokalbio su G. Mažeikiu ir M. Milta klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
