Pasaulyje

2021.07.08 10:11

Ukrainos premjeras: šiandien mūsų kariuomenė yra viena galingiausių Europoje

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.07.08 10:11

Šią savaitę Vilniuje vyksta Ukrainos reformų konferencija, kurioje aptariamos šalies permainos. Joje besilankantis Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis išskirtiniame interviu LRT.lt aptarė reformų eigą ir pabrėžė, kad Kijevas narystės euroatlantinėse struktūrose tikisi jau po 5–10 metų. Jis taip pat pakvietė Vakarus duoti vieningą atkirtį Rusijai.

„Esu įsitikinęs, kad stiprindami bendras pastangas galime sėkmingai pasipriešinti Kremliui ir sužlugdyti jo planus bei agresyvius politinius tikslus Ukrainoje ir visoje Europoje“, – sakė Ukrainos premjeras.

Į LRT.lt pateiktus klausimus jis atsakė raštu.

– Šiais metais Vilniuje vyksta Ukrainos reformų konferencija. Kokia šiuo metu situacija, kalbant apie administracines reformas šalyje? Koks vaidmuo įgyvendinant reformas Ukrainoje tenka Vakarų partneriams?

– Vyriausybė ir toliau įgyvendina plataus masto reformas praktiškai visose srityse. Jos nėra vien įtvirtintos politiniuose dokumentuose, tokiuose kaip Vyriausybės veiksmų programa ir Nacionalinė ekonomikos strategija iki 2030 metų, jų rezultatus jau galima pamatyti čia ir dabar.

Visų pirma tai pasakytina apie administracines ir teritorines reformas, skaitmeninimą, žemės reformą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, anglies regionų pertvarką, nustatytų įmokų pensijų sistemos įvedimą, vertybinių popierių rinkos sukūrimą ir daugybę kitų sričių. Kiekvienoje jų jau galima apčiuopti aiškų rezultatą.

Tokio masto renginio organizavimas už Ukrainos ribų yra ženklas, kad mes ir toliau esame atviri reformoms ir jau galime pasidalyti tuo, kas padaryta, kas daroma ir kas bus daroma, ypač remiant tarptautiniams partneriams. Tikimės ir tolesnio aktyvaus tarptautinės bendruomenės įsitraukimo į reformų procesą Ukrainoje.

– Kilo nemažas susirūpinimas dėl teisės viršenybės, kai Konstitucinis Teismas blokavo kai kurias reformas, buvo pradėti tyrimai dėl buvusio prezidento Petro Porošenkos. Ar Ukraina pasirengusi užtikrinti teismų nepriklausomumą?

– Teismų nepriklausomumas yra neatsiejamas teisės viršenybės principo užtikrinimo komponentas. Be to, teismų nepriklausomumas yra įtvirtintas Konstitucijoje kaip piliečių pasitikėjimo teisminėmis institucijomis garantas ir svarbus jo tvarumo elementas.

Vyriausybė, prezidentas ir Aukščiausioji Rada deda visas pastangas, kad užtikrintų teisės viršenybės principo taikymą šalyje, taip pat kiekvieno piliečio teises ir laisves. Tai pirmiausia pasireiškia palaikant ir užtikrinant antikorupcines reformas, taip pat nuosekliai įgyvendinant teismų reformą. Yra aiški teismų sistemos reformos strategija, kurią prezidentas patvirtino savo dekretu.

Parlamentas neseniai priėmė įstatymo projektą (...), kuris yra labai svarbus teismų reformos kontekste ir iš dalies keičia Teisminės valdžios ir teisėjų statuso įstatymą – tai turėtų tapti postūmiu Aukščiausiosios kvalifikacinės teisėjų komisijos (AKTK) veiklai, kur lemiamas vaidmuo atitektų tarptautiniams ekspertams.

Tokiu būdu bus atkurta visiškai nauja ir nepriklausoma AKTK. Prezidentas ir mūsų tarptautiniai partneriai pabrėžė šios institucijos veiklos atnaujinimo svarbą.

Jeigu kalbame apie Ukrainos Konstitucinio Teismo blokuojamas reformas, Vyriausybė negali kištis į teismo darbą. Tačiau mes manome, kad buvo neteisinga priimti sprendimus, kurie sulėtino šalies judėjimą Europos link ir pristabdė antikorupcines reformas.

Visų pirma tai susiję su tokiomis esminėmis reformomis kaip elektroninė turto deklaracija ir žemės reforma. Po Konstitucinio Teismo sprendimo panaikinti baudžiamąją atsakomybę už melagingos informacijos teikimą deklaruojant turtą ministrų kabinetas skubiai priėmė nutarimą, kuris leido Nacionalinei korupcijos prevencijos agentūrai (NKPA) suteikti atvirą prieigą prie valstybinio turto deklaracijų registro ir teisę atlikti jame paiešką. Šiuo metu visų valdžios šakų pastangomis baudžiamoji atsakomybė už melagingą turto deklaravimą yra grąžinta.

– COVID-19 pandemija stipriai smogė Ukrainai, tačiau jos skiepijimo rodikliai vis dar prastesni nei kai kuriose kitose šalyse. Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis jau suteikė paramą vakcinomis. Ar reikalinga kokia nors papildoma pagalba?

– Pandemija paveikė daugelį pasaulio šalių, ne vien Ukrainą. Daugybė šalių susidūrė su vakcinų tiekimo iššūkiais, nes dauguma gamintojų paprasčiausiai nespėja patenkinti paklausos tarptautiniu mastu. Dabar situacija yra kiek kitokia. Koordinuoto Ukrainos prezidento ir Vyriausybės darbo ir mūsų tarptautinių partnerių paramos, įskaitant ir COVAX mechanizmą, pastangomis Ukraina užsitikrino pakankamą visiems ukrainiečiams saugių vakcinų skaičių.

Vakcinacijos kampanija Ukrainoje įgauna vis didesnį pagreitį. Vakcinacijos centrų tinklas nuolat plečiasi, bet svarbiausia, kaip rodo neseniai atliktos atitinkamos visuomenės nuomonės apklausos, – vis daugiau žmonių nori skiepytis. Iki 2021 metų liepos 5 dienos Ukrainoje panaudota daugiau nei 2,9 milijono vakcinų dozių. Apie 850 tūkst. žmonių jau yra visiškai paskiepyti. Kiekvieną dieną šis skaičius auga.

Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visoms šalims ir organizacijoms, kurios teikė ir toliau teikia paramą Ukrainai vakcinacijos procese. Taip pat dėkojame Lietuvai už Ukrainai skirtas 100 tūkst. vakcinos dozių.

– Ukrainoje reformuojamos šalies ginkluotosios pajėgos, kartu su Vakarų partneriais nuolat vyksta karinės pratybos. Ar galėtumėte pasakyti, kad Ukraina dabar yra daug geriau pasirengusi apsiginti ir atsilaikyti prieš galimą Rusijos agresiją?

– Galima užtikrintai pasakyti, kad Ukraina geba tinkamai reaguoti į bet kokią agresiją prieš mūsų šalį. Ukrainos kariuomenė šiuo metu yra viena profesionaliausių ir galingiausių Europoje. Tai ne tik Ukrainos nuopelnas, bet ir bendradarbiavimo su NATO narėmis rezultatas.

Ryškus pavyzdys yra mūsų karių mokymai Javorivo kovinio rengimo centre. Nuo 2015 metų šio centro instruktoriai kartu su NATO jungtinės daugiašalės mokymo grupės Ukrainai instruktoriais apmokė daugiau nei 19 tūkst. karių. Tai didžiulis skaičius, iliustruojantis sėkmingą mūsų bendradarbiavimą.

Stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ne mažiau svarbios ir bendros pratybos su strateginiais partneriais. Didžiausi tokio pobūdžio projektai yra bendros Ukrainos ir Amerikos pratybos „Rapid Trident“ ir „Sea Breeze“. Beje, šių metų „Sea Breeze 2021“ yra didžiausios karinės pratybos mūsų šalies istorijoje ir aš norėčiau padėkoti jūsų šaliai už dalyvavimą jose.

Tokios pratybos liudija nepaprastą Ukrainai teikiamą paramą. Jos ne tik stiprina mūsų ginkluotąsias pajėgas, bet ir gerina sąveiką pagal NATO standartus. Euroatlantinė integracija yra ne tik geopolitinis, bet ir vertybinis Ukrainos pasirinkimas. Be to, ši kryptis yra įtvirtinta Ukrainos Konstitucijoje.

– Projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimas artėja prie pabaigos ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau užsiminė apie galimą dujotiekio panaudojimą, darant Kijevui spaudimą dėl karo Donbase. Jūsų nuomone, ar įmanoma pasiekti, kad šis projektas netaptų politiniu įrankiu Kremliaus rankose?

– „Nord Stream 2“ yra Kremliaus energetinis ginklas, nutaikytas ne tik į Ukrainą, bet ir į Europą bei JAV. Tai ne tik ekonominis dujų ekspansijos projektas, bet ir papildomas svertas, sustiprinsiantis Maskvos politinę derybinę galią. Šis projektas ilgainiui taps žalingas visiems, nes jame slypi daugybė grėsmių, visų pirma susijusių su saugumu. Todėl mes priešinamės ir toliau priešinsimės šio projekto įgyvendinimui ir į šį procesą stengsimės įtraukti kuo daugiau šalių.

Tai, kad prasidėjo baigiamasis dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo etapas, nereiškia, kad turėtume atsisakyti pastangų, kurios galėtų padėti užkirsti kelią jo eksploatavimui. Net ir pradėjus „Nord Stream“ eksploataciją, kompetentingos ES valdžios institucijos pagal ES trečiojo energetikos paketo reikalavimus turi būdų apriboti „Gazprom“ galimybes naudotis OPAL ir EUGAL vamzdynais, kurie yra „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ antžeminės atšakos.

Esu įsitikinęs, kad stiprindami bendras pastangas galime sėkmingai pasipriešinti Kremliui ir sužlugdyti jo planus bei agresyvius politinius tikslus Ukrainoje ir visoje Europoje.

– Kaip Ukraina vertina kai kurių Europos šalių pasiūlymus pradėti dialogą su Kremliumi?

– Nuo pat tada, kai pasigirdo tokių pasiūlymų, mūsų atsakymas buvo greitas ir aiškus. Tiesą sakant, Užsienio reikalų ministerija nedelsdama ėmėsi aiškinti ir akcentuoti, kad neįmanoma atnaujinti dialogo su Rusija bendrų aukščiausio lygio susitikimų forma, nes Rusija nėra žengusi nė vieno konstruktyvaus žingsnio pirmyn. Be to, Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą.

Nors būta pranešimų apie galimą suartėjimą su Rusija, stebime visiškai priešingus veiksmus. Pirmą kartą per pastaruosius keletą metų Europos Sąjungos valstybės narės vieningai sutarė dėl griežtesnių ekonominių sankcijų Rusijai.

Jei ateityje Rusijos Federacija vėl imtųsi griaunamųjų veiksmų, gali būti pritaikytos papildomos ribojimo priemonės. Mes sveikiname neseniai priimtą Europos Vadovų Tarybos sprendimą iki 2022 metų sausio pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai.

– Kada, jūsų nuomone, Ukraina galėtų pradėti stojimo į ES procesą?

– Ukraina siekia įstoti į ES ir NATO artimiausiu metu; narystės mes tikimės po 5–10 metų. Svarbi Ukrainos ateities Europoje prielaida yra nuoseklus reformų įgyvendinimas – prie šio klausimo intensyviai dirbame ir esame pasiekę nemažą pažangą. Žinoma, Ukrainos narystė ES priklauso ne tik nuo mūsų pačių, bet ir nuo kitų 27 šalių.

Europos Sąjunga kasmet pateikia Asociacijos įgyvendinimo ataskaitą dėl Ukrainos, kurioje vertinama Ukrainos pažanga diegiant Sutartyje numatytas reformas. Pasak mūsų partnerių, net ir sudėtingomis sąlygomis praėjusiais metais, nepaisant destabilizuojančių Rusijos veiksmų – konflikto Rytų Ukrainoje ir koronaviruso pandemijos, – Ukraina demonstruoja akivaizdžią pažangą, įgyvendindama reformas.

Tai reiškia, kad mes judame link Ukrainos narystės ES. Šiuo metu vienas pagrindinių mūsų tikslų yra laipsniška integracija į ES vidaus rinką.

Europos Sąjunga jau tapo pagrindine mūsų prekybos partnere. Ukrainos prekių eksportas į Europos Sąjungą per pastaruosius penkerius metus išaugo 60 proc.; tikimasi, kad šiemet jis sieks 20 mlrd. eurų.

Šiuo metu mes siekiame tolesnio prekybos su ES liberalizavimo, o vienas pagrindinių mūsų prioritetų pastaraisiais metais yra pasiruošimas atnaujinti Asociacijos susitarimo prekybos dalį. Mes taip pat tęsiame darbus Ukrainos integracijos į Europos Sąjungos skaitmeninę ir energetikos rinkas srityje. Siekiame pasirašyti pramonės, bendros aviacijos ir muitinės bevizio režimo susitarimus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt