Lietuvos gyventojams vis daugiau savo pinigų pralošiant, Finansų ministerija planuoja įpareigoti juos pateikti pajamas ir finansines galimybes pagrindžiančius dokumentus. Pagal dabartinį siūlymą, tai padaryti reikėtų viršijus 1 tūkst. eurų per mėnesį ribą.
Atitinkamą Azartinių lošimų įstatymo projektą ketinama pateikti dar šioje Seimo pavasario sesijoje.
„Naujame įstatymo projekte yra numatomas privalomas lošėjo kortelės naudojimas tiek fizinėse vietose, tiek nuotoliniu būdu.
Taip pat – prievolė lošimų organizatoriui atlikti lošėjo pajamų ir finansinių galimybių vertinimą, t. y. jei lošėjo pasirinkta didžiausia per mėnesį galima pralošti suma viršytų 1 tūkst. eurų, jis turėtų pateikti pajamas ir finansines galimybes pagrindžiančius dokumentus. Jei to nepadarytų, negalėtų lošti.
Dar siūloma blokuoti ne tik nelegalias lošimų organizavimo svetaines, bet ir jas reklamuojančias ar skelbiančias apie tai. Jei kitos svetainės įsideda nuorodas, tai jos irgi galėtų būti blokuojamos“, – trečiadienį bendrame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje pasakojo finansų viceministras Darius Sadeckas.
Sumos auga
Posėdžio pradžioje Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys pristatė situaciją rinkoje.
Jo pateiktais duomenimis, 2025 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 12 azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, 14 lošimo namų (kazino), 164 lošimo automatų salonai, 67 lažybų punktai, 10 bendrovių turėjo leidimus organizuoti nuotolinius lošimus.
Be to, Lietuvoje buvo dvi didžiąsias loterijas organizuojančios bendrovės.
„2025 metais už dalyvavimą lošime įmokėta suma siekė 4,89 mlrd. eurų, išmokėta laimėjimų suma – 4,616 mlrd. eurų. Lyginant su 2024 metais, abi sumos yra 15 proc. didesnės.
Bendrosios lošimų pajamos (kiek Lietuvos žmonės pralošė) pernai siekė 274 mln. eurų, o į valstybės biudžetą sumokėta 58 mln. eurų loterijų ir lošimų mokesčio. 2024 metais šalies gyventojai pralošė 13 proc. mažiau – 242 mln. eurų, į biudžetą sumokėta 20 proc. mažiau mokesčio – 48 mln. eurų“, – dėstė V. Daukšys.
Kalbant apie loterijas, pernai už išplatintus bilietus surinkta 167 mln. eurų (13 proc. daugiau nei 2024 metais), o išmokėta laimėjimų suma sudarė 92 mln. eurų (15 proc. daugiau).
„Bendrosios loterijų pajamos buvo 9 proc. didesnės – 75 mln. eurų, į biudžetą sumokėta 12 proc. daugiau – 29 mln. eurų“, – pridūrė tarnybos direktorius.
Jis dar pastebėjo, kad esminis pastarųjų metų pokytis yra įstatyme nustatyta kryptis, kuri dabar skamba taip: mažinti azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų daromą galimą žalą asmens sveikatai.
„Minimalus lošiančiųjų amžius dabar yra 21 metai, sugriežtinti reikalavimai ir pereinamasis laikotarpis reklamai. Nuo 2028 metų sausio 1 d. reklamos turėtų nelikti“, – priminė V. Daukšys.
21 tūkstantis registre ir tik 139 pacientai
Posėdyje taip pat dalyvavęs Lošimų priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas Olegas Mackevičius pateikė apibendrintus apklausų rezultatus, kad apie 2 proc. asmenų, turinčių lošimo patirtį, teigia, kad jie lošia problemiškai.
„Iki 2026 metų gegužės 1 d. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų (ASGL) registre gauta daugiau nei 91 tūkst. prašymų.
Aktyvių prašymų skaičius šiuo metu siekia 21 tūkst. Šiek tiek nerimo kelia prašymų pateikimo mastai, nes kiekvieną dieną sulaukiame iki 60 prašymų, apie 1,5 tūkst. prašymų per mėnesį.
Didžioji dalis (84 proc.) jų yra vyrų, 16 proc. – moterų. Nerimą kelia ir didžiausia amžiaus grupė – 21–30 m., ji sudaro 51 proc.“, – informavo psichologas.
O. Mackevičius pabrėžė, kad šiuo metu labai trūksta tyrimų apie lošiančius paauglius.
„Tiesa, stebima tendencija, kad lošiančių paauglių po truputėlį daugėja. Vaikai kažkaip gauna tas paslaugas“, – sakė jis.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Ieva Vaskelienė pateikė duomenis, jog praėjusiais metais Lietuvoje buvo 139 pacientai, kuriems buvo nustatytas patologinis potraukis azartiniams lošimams.
„Dar buvo 16 pacientų, kuriems buvo nustatytas papildomas „kodas“ – problemos, susijusios su azartiniais lošimais ir lažybomis. Dažniausiai tokie pacientai patenka į Respublikinį priklausomybės ligų centrą ir ten gauna pagalbą.
Probleminis lošimas neretai būna kaip gretutinė ar šalutinė diagnozė, kuri išryškėja gydant, pavyzdžiui, nuo alkoholizmo. Tai nėra dažni atvejai, tačiau stebimas augantis poreikis. Užpernai jie sudarė 3 proc. pacientų, o pernai išaugo iki 6 proc.“, – pasakojo ji.
Specialistų pateiktus duomenis apibendrino Seimo narys Saulius Čaplinskas.
„139 pacientai, o registre yra 21 tūkst. asmenų (50–60 per dieną). Paprasčiausiai nebematyti problemos nebegalime. Kada lošimas tampa probleminis?“ – retoriškai klausė jis.
Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas pabrėžė, kad „žalos mažinimas“ yra labai slidi sąvoka.
„Galvojama: „Aš tai ne toks, šnekėkime tiesiai šviesiai – ne lochas. Man tai čia nieko neatsitiks, koks čia žalos mažinimas. Man viskas gerai.“ Dažnai viskas prasideda nuo sąvokų. Mes vienaip suprantame, o kiti (vaikai, jaunimas) – kitaip. Reikėtų susirūpinti. (...)
Norėtųsi aiškią žinutę ištransliuoti, kad reikia eiti prie įtakos aplinkai, – keisti ją, kad būtų kuo saugesnė mūsų jauniems žmonėms“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Nesutaria dėl to, ką daryti
O. Mackevičius posėdyje dar aiškino, kad priklausomybė yra ilgas psichologinis procesas, kuriam reikalinga tam tikra priežiūra.
„Žmonės, kurie ateina, jau būna pasiekę 5 ir daugiau metų lošimo stažą ir vis tiek apimti abejonių, ar tikrai negali to kontroliuoti.
Kitos Europos šalys, JAV apie šią problematiką pradeda kalbėti netgi su darželinukais, randa tokių būdų.
Lošimų verslo įsitraukimas yra be galo svarbus, nes tai yra jų klientai, kurie pas juos ateina ir palieka savo (kartais ir ne savo) lėšas. Kartais jie pasirenka savižudybę, nors tai nėra joks sprendimo būdas“, – įspėjo psichologas.
D. Sadeckas komentavo, kad jų Vyriausybės požiūris sutampa su tuo, kas yra įtvirtinta įstatyme.
„Finansų ministerija reguliavimu siekia mažinti lošimų prieinamumą ir patrauklumą bei galimą žalą asmens sveikatai. Taip pat – užtikrinti vartotojų, ypač pažeidžiamų grupių, apsaugą“, – sakė jis.
Lošimų verslo atstovai siūlė daugiau dėmesio skirti nelegaliai rinkai.
„Nelegalių lošimų rinka plečiasi labai stipriai. Ten netaikomi jokie amžiaus cenzo reikalavimai. Verslo asociacijų atliktų tyrimų duomenimis, nelegali rinka sudaro 30–40 proc. Tai milžiniški skaičiai, negautos pajamos į biudžetą. Tačiau tyrimų trūksta“, – sakė Gytis Kaminskas, advokatas, atstovaujantis Atsakingo lošimų verslo asociacijai.
Šios asociacijos vadovas Mindaugas Ardišauskas taip pat kritikavo Finansų ministerijos rengiamą projektą.
„Kuo mažesnė yra prieiga prie legalių lošimų, tuo nelegalūs lošimai yra patrauklesni“, – įspėjo jis.
Tačiau D. Sadeckas pastebėjo, kad oficiali statistika nerodo, kad sektorius trauktųsi. Atvirkščiai – jis auga.
„Ar legalioje, ar nelegalioje bendrovėje lošia – problema yra ta pati“, – dar pastebėjo Lošimų priežiūros tarnybos direktorius V. Daukšys.
Iškėlė loterijų klausimą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas iškėlė loterijų klausimą.
„Ką planuojama daryti su loterijomis? Anksčiau bilietai kainavo po 1 ar 2 eurus, dabar populiariausi yra po 20 eurų ir jų pajamos kasmet smarkiai auga“, – pastebėjo jis.
D. Sadeckas priminė, jog skirtis tarp lošimų ir loterijų atsirado 2019 metais.
„Atsirado papildomų apsaugos priemonių ir loterijų organizavimo srityje. Dabar matytume poreikį diskutuoti apie papildomą reguliavimą kalbant apie momentines internetines loterijas, kurios jau yra panašesnės į lošimą“, – atsakė jis.
Galiausiai posėdyje taip pat dalyvavęs Liutauras Ulevičius perdavė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos pasiūlymus.
„Siūlome uždrausti neribotų statymų (kazino) nuotolinius lošimus ir įpareigoti Vyriausybę nacionalinius probleminio lošimo paplitimo tyrimus atlikti ne rečiau kaip kas trejus metus“, – nurodė jis.
