Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį antruoju ir trečiuoju svarstymu patvirtino įstatymą, kuris žymiai išplečia prezidento įgaliojimus naudoti ginkluotąsias pajėgas užsienyje, praneša „The Moscow Times“.
Remiantis dokumentu, kuriuo iš dalies keičiami federaliniai įstatymai „Dėl pilietybės“ ir „Dėl gynybos“, nuo šiol Vladimiras Putinas galės pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, jiems būtų taikomas baudžiamasis ar kitoks persekiojimas“.
Kalba eina apie atvejus, kai rusus užsienyje leidžia suimti teismai, kurie „yra gavę įgaliojimus be Rusijos Federacijos dalyvavimo“, taip pat tarptautinės teisminės institucijos, kurių Rusija nepripažįsta, teigiama įstatymo aiškinamajame rašte.
Vienbalsiai priimtas įstatymas (384 deputatai „už“, niekas nebalsavo „prieš“ ir nesusilaikė) skirtas „stiprinti Rusijos piliečių apsaugą nuo nedraugiškų užsienio valstybių neteisėtų veiksmų“, rašo Valstybės Dūmos spaudos tarnyba.
Pagal galiojančią federalinio įstatymo „Dėl saugumo“ redakciją prezidentas turi teisę siųsti karius į užsienį tuo atveju, jei šalys ar tarptautinės institucijos priima sprendimus, „prieštaraujančius Rusijos Federacijos interesams“ arba „viešosios tvarkos pagrindams“ Rusijoje.
Išplėsti V. Putino įgaliojimus dėl kariuomenės panaudojimo užsienyje Rusijos valdžia nusprendė po keleto pagrindinių NATO valstybių perspėjimų, kad Kremlius rengiasi karui su viena arba keliomis Europos šalimis.
Pernai vasarą Vokietijos žvalgybos tarnybos BND vadovas įspėjo apie Rusijos provokacijos Baltijos šalyse pavojų pagal Krymo aneksijos scenarijų, o vasario mėnesį Danijos žvalgyba pareiškė, kad Rusija gali pradėti didelio masto karą Europoje per penkerius metus.
JAV žvalgyba šių metų kovą perspėjo, kad V. Putinas gali imtis „sąmoningo konflikto eskalavimo“ Ukrainoje iki pat tiesioginio susidūrimo su NATO, įskaitant grėsmę panaudoti branduolinį ginklą.
Nyderlandų žvalgybos (MIVD) duomenimis, Kremliui prireiks maždaug metų, kad sukauptų pakankamai jėgų „regioniniam konfliktui“ su NATO. MIVD vertinimu, galimo Rusijos puolimo tikslas bus ne karinis NATO nugalėjimas, o „politinis suskaldymas ribotų teritorinių įgijimų būdu“. Žvalgyba neatmeta galimybės, kad siekdama šio rezultato Maskva imsis branduolinio šantažo.
Pasirengimo tokiam karui „nulinė fazė“ Rusijoje jau prasidėjo, spalio mėnesį rašė Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai. ISW nuomone, tą liudija karinių apygardų, esančių prie šalies vakarinės sienos, reorganizavimas, karinių bazių kūrimas prie sienos su Suomija, taip pat diversijos, kišimasis į elektroninės kovos priemonių veiklą, GPS trukdžiai, padegimai ir provokacijos ore.
