JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvyko į Pekiną. Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą per beveik dešimtmetį. Dviejų supergalių susitikime gali būti aptartas ne tik karas Irane, bet ir Ukrainoje, o Kinijos prezidentas gali siekti dešimtmečius nusistovėjusio Taivano status quo keitimo.
D. Trumpo vizito Kinijoje svarbą parodo ir išvykimui iš Baltųjų rūmų susirinkusių reporterių kiekis.
Susitikime su Xi Jinpingu susikirs visi svarbiausi D. Trumpo kadencijos leitmotyvai: Iranas, muitai, dviejų supergalių konkurencija dėl resursų ir dominavimo, ir Ukraina. Paklaustas, ar Pekine aptars ir ją, D. Trumpas sako: „Taip. Manau, tai jau labai netoli. Karo Ukrainoje pabaiga jau labai netoli“.
Bet paklaustas, ar su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis turi tarpusavio supratimą, kad Rusijai atiteks visas Donbasas, JAV prezidentas atsako vienu žodžiu: „Ne“.
Paklaustas apie NATO jis vėl liejo pyktį. NATO mums nereikia, sako JAV prezidentas.
Bet Pekine gerokai daugiau laiko bus skirta Irano karo aptarimui: Kinijai Iranas ne šiaip partneris, bet ir svarbus naftos šaltinis.
„Manau, ilgai apie tai kalbėsime. Manau, jis mano atžvilgiu gan gerai elgėsi, jei atvirai. Blokada – jokių problemų“, – kalba D. Trumpas.
Taigi, išvykdamas D. Trumpas nesureikšmina nesutarimų su Kinija dėl Irano. Ir apskritai D. Trumpo lūkesčiai iš Pekino – kiek kitokie nei pirmojoje kadencijoje. Tada D. Trumpas save buvo apsupęs griežtos Kinijos suvaldymo politikos šalininkais. Šiandien jie tokios įtakos Baltuosiuose rūmuose neturi, o D. Trumpas visų pirma siekia susitarimų su Kinija – į Pekiną vežasi Amerikos verslo milžinų delegaciją – nuo „Apple“ vadovo iki Elono Musko.
Tačiau kai kurie nesutarimai su Kinija užprogramuoti: tai – klausimas dėl viso Indijos-Ramiojo vandenyno regiono likimo. Šio klausimo centre – Taivanas. Prieš šį susitikimą jo valdžios atstovai pakartojo, kad Taivanas ir toliau gilins bendradarbiavimą su JAV.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas kartoja Kinijos poziciją: „Kinija – prieš JAV ginkluotės pardavimą Taivanui, ši pozicija nuosekli ir aiški“.
Amerikos paramą Taivano gynybai D. Trumpas Pekine vis tik pažadėjo aptarti. Taivanas – ta geopolitinė korta, kurios likimas galbūt labiausiai nulems dviejų supergalių konkurencijos rezultatą.
Kinija iš D. Trumpo gali siekti ir dešimtmečius nusistovėjusių diplomatinių formuluočių keitimo apie Taivaną.
„Ko gero, jie pamėgins pasinaudoti susitikimu, kad pamažu pakeistų nusistovėjusį status quo“, – pažymi analitikas Philipas Luckas.
Amerikos prezidentas Kinijoje lankysis pirmą kartą nuo 2017-ųjų.
