Pasaulyje

2020.05.23 16:17

LRT trumpai. Kinijos komunistų ir nacionalistų konfliktas – kodėl pripažinimo siekia Taivanas

Julija Šakytė, LRT.lt2020.05.23 16:17

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį buvo prisaikdinta antrai kadencijai. Dėl to didėjant žemyninės Kinijos spaudimui šiai demokratinei salai, LRT.lt trumpai primena apie Pekino ir Taivano konfliktinius santykius.

Kiek daugiau nei per 100 kilometrų nuo žemyninės Kinijos nutolusį Taivaną Pekinas laiko atskilusia provincija, kuri ilgainiui vėl taps komunistinės šalies dalimi. Pekinas tvirtina, kad yra tik viena Kinija ir kad Taivanas privalo į ją grįžti, nors daugelis taivaniečių laiko save suverenia valstybe, turinčia savo valiutą, atskirą politinę ir teisinę sistemą.

Vis dėlto, ši sala taip oficialiai niekada ir nepaskelbė nepriklausomybės nuo žemyninės dalies. Be to, šis konfliktas susidėjo ne vien iš Kinijos ir Taivano pusių, jame visada aktyviai dalyvavo ir JAV, kurios parama Taivanui garantavo išlikimą. Santykių trikampis atsiskleidžia ir šiandieniniame konflikte.

Kokia įtampos istorija?

Pirmieji salos vietiniai gyventojai buvo Taivano aborigenai, kurie buvo pamažu išstumti atsikrausčiusių kinų žvejų, ūkininkų ir prekybinininkų. Pirmasis istorijoje užfiksuotas Kinijos ir Taivano kontaktas įvyko 239 m. prieš mūsų erą, kai Kinijos imperatorius išsiuntė 10 tūkst. žmonių ekspediciją ištirti salą, rašo „Encyclopedia Britannica“. Šiuo faktu ir dabar Pekinas naudojasi savo teritorinėms pretenzijoms pagrįsti.

Gerokai vėliau, 1895 m. po Japonijos pergalės pirmajame Kinijos–Japonijos kare, Čingų dinastija neturėjo kito pasirinkimo, kaip perduoti Taivaną Japonijai, rašo BBC. Jie valdžią išlaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Japonija pasidavė ir JAV salą perdavė Kinijos Respublikos valdžiai į rankas.

Tačiau per kelerius metus tuometinio lyderio Chiang Kai-sheko būriai buvo įveikti komunistų armijos, vadovaujamos naujo lyderio Mao Zedongo, rašo BBC.

1949 m. Chiang Kai-sheko nacionalistai pralaimėjo Kinijos pilietinį karą Mao Zedongo komunistams ir pasitraukė iš žemyninės Kinijos į Taivano salą. Komunistai Žemyninėje Kinijoje įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, o jos vadovu ir tapo Mao Zedongas. Savo ruožtu pralaimėjęs Chiang Kai-shekas su Kuomintang įsitvirtino Taivane ir pasiskelbė esantys teisėti valdžios Kinijoje savininkai, neslepiantys savo kovingų tikslų susigrąžinti valdžią iš komunistų.

Chiang Kai-sheko nacionalistinei Vyriausybei pasitarnavo 1950 m. prasidėjęs Korėjos karas, kurio metu JAV nusprendė neleisti komunistams užimti Taivano. Dar po kelerių metų tarp JAV ir Kinijos Respublikos buvo pasirašyta sutartis, kurioje teigiama, kad Kinijos Respublika Taivane yra teisėta žemyninės Kinijos valdžios savininkė.

Kinijos Respublikos vadovui Chiang Kai-shekui vietoje savęs paskyrus savo sūnų Chiang Ching-kuo Nacionalistų partijos pirmininku, prasidėjo šalies demokratizacijos procesas, kuris galiausiai privedė prie pagrindinio lūžio, kuris įvyko 2000 m. prezidento rinkimuose, nugalėjus Demokratinės pažangos partijos (DPP) atstovui Chen Shui-bianui.

Kas yra Taivanas?

Nors oficialiai Taivanas yra vadinamas Kinijos Respublika, iki šiol yra nesutarimų ir painiavos dėl to, kas yra Taivanas ir kaip jį reikėtų įvardyti.

Pasibaigus Kinijos pilietiniam karui, kai nacionalistų lyderis Chiang Kai-shekas 1949 m. pabėgo iš žemyninės Kinijos atgal į Taivaną, jo vadovaujama Vyriausybė užėmė Kinijos vietą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje ir daugelis Vakarų šalių pripažino juos kaip vienintelę Kinijos Vyriausybę, rašo BBC.

Bet 1971 m. JT pakeitė Pekino diplomatinį pripažinimą. Jie pareiškė, kad Kinijos Liaudies Respublika, t. y. komunistinė Kinijos Vyriausybė, o ne Kinijos Respublika – Taipėjaus Vyriausybė – yra vienintelis teisėtas Kinijos atstovas JT. Taigi Kinijos Respublikos Vyriausybė buvo priversta atsitraukti. Nuo to laiko šalių skaičius, kurios diplomatiškai pripažįsta Kinijos Respublikos Vyriausybę, sumažėjo iki maždaug 20.

Kinija Taivaną laiko atsiskyrusia provincija, kurią susigrąžins, jei reikės, pasinaudodama ir jėga. Tačiau Taivano vadovai aiškina, kad jie kur kas daugiau nei provincija, teigdami, kad ši sala – suvereni valstybė, turinti savo valiutą, atskirą politinę ir teisinę sistemą.

Šiuose požiūriuose – milžiniškas atotrūkis, tačiau, atrodo, kad dauguma kitų šalių tenkinasi tokiu dabartiniu dviprasmiškumu. Ir nors Taivanas turi daugumą nepriklausomos valstybės bruožų, jo teisinis statusas išlieka neaiškus.

Kokie santykiai dabar?

Po dešimtmečių trukusių susipriešinimų ir nedraugiškos retorikos 9 deš. Kinijos ir Taivano santykiai pradėjo gėrėti. Kinija pasiūlė „vienos šalies, dviejų sistemų“ formulę, pagal kurią Taivanui būtų suteikta reikšminga autonomija, jei jis sutiktų su Kinijos susijungimu, rašo BBC. Pasiūlymas buvo atmestas, tačiau sala sužvelnino vizitų į Kiniją ir investavimo žemyninėje dalyje taisykles.

Pekinas dar labiau susirūpino, kai 2000 m. Taivano prezidentu buvo išrinktas Chen Shui-bianas, kuris atvirai rėmė tautos suverenumą.

Kinijos ir Taivano santykiai buvo įtempti ir pastaruosius dvejus metus, nuo to laiko, kai Tsai Ing-wen buvo išrinkta salos prezidente. Ši lyderė atsisako pripažinti Pekino poziciją, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis. Nuo Tsai Ing-wen atėjimo į valdžią 2016 metais Kinija atmetė pasiūlymus surengti derybas ir didino ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui.

Šių metų gegužės 20 d. šiai politikai pradėjus eiti antrą kadenciją, Pekinas ėmėsi naujų grasinimų. Kinija vis dar siūlo, kad būtų įgyvendintas „viena šalis, dvi sistemos“ modelis, tačiau Taivano lyderė ir toliau laikosi savo pozicijos.

Ji dar kartą pasiūlė Pekinui surengti derybas ir paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą bendradarbiauti, kad įtampa sumažėtų. Tačiau Pekinas atkirto perspėjimu, kad Taivano atsiskyrimas nuo Kinijos nebus toleruojamas.

Kokį vaidmenį vaidina JAV?

JAV iki šiol yra svarbiausia Taivano palaikytoja ir kone vienintelė jos sąjungininkė. Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo metu šie santykiai buvo išmėginti po to, kai 1979 m. prezidentas Jimmy Carteris nutraukė JAV diplomatinį Taivano pripažinimą, kad sutelktų dėmesį į stiprėjančius ryšius su Kinija, rašo BBC.

JAV Kongresas, reaguodamas į šį žingsnį, priėmė Taivano santykių aktą, kuriuo žadama aprūpinti Taivaną gynybiniais ginklais, ir pabrėžė, kad bet koks Kinijos išpuolis bus laikomas „rimtu susirūpinimu“ JAV.

Nuo to laiko JAV politika Taivano atžvilgiu buvo apibūdinta kaip vienas iš „strateginių neaiškumų“, kuriuo siekiama balansuoti tarp Kinijos, kaip regioninės galios, ir JAV susižavėjimu Taivano ekonomine sėkme ir demokratizacija.

JAV vaidmuo šiuose santykiuose buvo aiškiai parodytas 1996 m., kai Kinija atliko provokuojančius raketų bandymus, norėdama paveikti pirmuosius tiesioginius Taivano prezidento rinkimus. Reaguodamas į tai, JAV prezidentas Billas Clintonas liepė parodyti JAV karinę galią Azijoje ir nusiuntė laivų į Taivano sąsiaurį, taip rodant aiškią ženklą Pekinui, rašo BBC.

Tiesa, iki šiol JAV laivai kartais praplaukia Taivano sąsiauriu, dėl to Pekinas griežia dantimis. Pavyzdžiui, šį mėnesį JAV karo laivai du kartus praplaukė šiuo sąsiauriu, skiriančiu Kinijos žemyninę dalį ir Taivano salą. JAV nurodo, kad jų laivai Taivano sąsiauriu plaukioja naudodamiesi „laivybos laisve“, bet Pekinas piktinasi tokiais veiksmais ir vadina juos „vienos Kinijos“ principo pažeidimu.

Šiandieniniame pandemijos kontekste į Taivaną taip pat krypo pasaulio akys. Sala buvo įvardijama pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su COVID-19. Pradėta kvestionuoti, kodėl sala negavo kvietimo dalyvauti į šį mėnesį vykstantį svarbiausią Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rengiamą Pasaulio sveikatos asamblėjos posėdį.

JAV remia Taivano dalyvavimą asamblėjos veikloje stebėtojo teise. Už tai pasisakė ir kitos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino PSO vadovą leisti Taivanui dalyvauti organizacijoje.

Taivanas tai jau darė 2009–2016 metais, kai Taipėjaus ir Pekino santykiai buvo šiltesni, bet Kinija blokuoja tolesnį salos dalyvavimą organizacijos veikloje po to, kai Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen.

„The Guardian“ pažymi, kad JAV ne kartą ginčijosi su Kinija dėl Taivano visaverčio atstovavimo Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kuri yra aukščiausias PSO organas. Šie nesutarimai dar labiau kurstė įtampą tarp Vašingtono ir Pekino.

JAV politikas, buvęs viceprezidento Dicko Cheney patarėjo nac. saugumo klausimais pavaduotojas Stephenas Yatesas LRT.lt yra sakęs, kad Kinija pastaruoju metu tapo chuliganu – ji duoda pinigų institucijoms, kad žmonės taptų nuo jų priklausomi ir tada ima nurodinėti, ką daryti.

Tačiau Jungtinės Valstijos taip pat nesnaudžia. Anot S. Yateso, „valdant Donaldo Trumpo administracijai, JAV pirmą kartą ėmė spausti vyriausybes išlaikyti diplomatinius santykius su Taivanu, nors kai kurios vis tiek keičia kryptį.“

Taip pat skaitykite