Ksenotransplantacija vadinamas gyvūnų organų persodinimas žmogui ilgą laiką buvo tik fantazijų, mokslinių teorijų ir abejotinų bandymų objektas, tačiau pastaruoju metu sulaukiama vis sėkmingesnių eksperimentų. Naujajame Kinijos mokslininkų straipsnyje pranešama apie pirmąjį sėkmingą kiaulės inkstų ir visų kepenų persodinimą mirusiam žmogui, skelbia „IFLScience“.
Organų transplantacijoje susiduriama su neišvengiama realybe – daugelis pacientų nesulaukia žmogaus organo. Vien JAV laukiančiųjų sąraše yra daugiau nei 100 000 žmonių – maždaug 13 jų kasdien miršta, taip ir nesulaukę tinkamo organo.
Lietuvoje pernai 117 žmonių laukė inkstų ir 105 kepenų transplantacijų.
Manoma, kad ksenotransplantacijos gali pakeisti šią situaciją.
Taip pat skaitykite
Atliekant naująjį eksperimentą, mirusio recipiento kepenys buvo pašalintos ir persodintos gyvam pacientui. Tuo pačiu metu buvo atlikta ksenotransplantacijos procedūra – persodinti du kiaulės inkstai ir kepenys. Remiantis tyrimu, gavus paciento artimųjų sutikimą, organų funkcija buvo palaikoma penkias dienas.
Iki šiol buvo atlikta labai nedaug ksenotransplantacijų – tiek mirusiems, tiek gyviems recipientams – ir jų metu buvo persodinta tik po vieną organą. Kuo daugiau organų bandoma persodinti, tuo sudėtingesnė operacija ir didesnė komplikacijų rizika. Visgi šis tyrimas rodo, kad tai gali būti įmanoma.
Ankstesni bandymai šioje srityje nebuvo sėkmingi, nes negalima organų tiesiog paimti iš kiaulės ir iškart persodinti į žmogaus kūną. Nors jie yra panašaus dydžio ir veikia panašiai, žmogaus organizmas juos iškart atpažintų kaip svetimkūnį ir bandytų išstumti – prasidėtų vadinamoji atmetimo reakcija.
Tačiau šiandien mokslininkai gali pasinaudoti pažangiausiomis genų redagavimo technologijomis, kurios sumažina tokios reakcijos riziką. Šiuo atveju kiekviename operacijoje naudotame organe buvo atlikta po šešis genų redagavimus – pašalintos tam tikros kiaulės genų sekos ir įterptos kitos, „humanizuojančios“ organą tiek, kiek reikia.
Persodinę organus mokslininkai ištyrė jų funkcijas ir nustatė, kad jos labiau primena žmogaus, o ne kiaulės organų veiklą. Kaip rašo tyrėjai, tai „rodo, kad pagrindinės kepenų ir inkstų funkcijos menkai priklauso nuo persodinto organo rūšies, ir išryškina esminius fiziologinius panašumus bei žmogaus ir kiaulės kepenų bei inkstų sistemų audinių suderinamumą“.
Kitaip tariant, toliau tobulinant metodus ir atliekant eksperimentus, kiaulių inkstų ir kepenų persodinimas žmonėms turėtų tapti įmanomas.
Visgi, kad ir kaip viskas gerai skambėtų, praėjus 36 valandoms po operacijos, pasirodė pirmieji atmetimo požymiai – padidėjo tam tikro imuninių ląstelių potipio koncentracija; tyrimo autorių teigimu, ateityje šias ląsteles būtų galima paveikti specialiais vaistais, padėsiančiais sumažinti ilgalaikio atmetimo riziką.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad tai yra tik vieno asmens rezultatai ir kad gerbdami mirusiojo artimųjų pageidavimą, situaciją jie galėjo stebėti vos penkias dienas.
Tačiau jie rašo, kad „šis tyrimas suteikia […] pagrindą kombinuotai kepenų ir inkstų ksenotransplantacijai“.
Remiantis „United Network for Organ Sharing“ – pelno nesiekiančios organizacijos, kuri federalinės Vyriausybės vardu administruoja dalį JAV organų donorystės ir transplantacijos sistemos, – atlikta apklausa, visuomenė iš esmės palankiai vertina ksenotransplantaciją naudojant kiaulių organus. Daugiau nei 64 procentai iš daugiau nei 1 400 suaugusiųjų amerikiečių, 2024 m. dalyvavusių apklausoje, teigė, kad patys sutiktų gauti kiaulės organą.
Tyrimas čia.
