Pasaulyje

2020.05.20 07:11

Po Taivano prezidentės priesaikos antrai kadencijai, Pekinas jau ėmėsi grasinimų

atnaujinta 14.55
BNS 2020.05.20 07:11

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį buvo prisaikdinta antrai kadencijai, didėjant Kinijos spaudimui demokratinei salai, kurią Pekinas laiko savo teritorija.

Tsai Ing-wen yra remiama valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP), pasisakančios už oficialią Taivano nepriklausomybę nuo Kinijos, nors Pekinas grasina panaudoti jėgą, kad užkirstų kelią tokiam scenarijui.

Prezidentė triuškinamai laimėjo praeitais metais vykusius rinkimus, kai demokratijos šalininkų protestų malšinimas pusiau autonominiame Honkonge sutvirtino Taivano visuomenės nusistatymą prieš galimybę sutikti su Kinijos valdymu.

Taivanas ir žemyninė Kinija atsiskyrė 1949 metais po pilietinio karo. Pekinas nutraukė ryšius su Tsai Ing-wen vyriausybe, prezidentei atsisakius priimti reikalavimą, kad ji pripažintų salą esanti Kinijos dalimi.

Po trečiadienį ryte įvykusios 63 metų Tsai Ing-wen pasakė inauguracinę kalbą ir stebės paradą, per kurį bus pagerbtas salos kiniškasis ir Azijos bei Ramiojo vandenyno paveldas.

Tarp ceremonijos dalyvių yra išlikusių 15-os Taivano oficialių diplomatinių sąjungininkių atstovai. JAV su Taivanu palaiko glaudžius, bet neoficialius ryšius, o Vašingtono karinė pagalba yra pagrindinis veiksnį, leidžiantis salai atremti Kinijos karinius grasinimus.

Nuo Tsai Ing-wen atėjimo į valdžią 2016 metais Kinija atmetė pasiūlymus surengti derybas ir didino ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui.

Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada kada nors susigrąžinti šią salą, prireikus – jėga.

Kinija siūlo, kad būtų įgyvendinimas modelis „viena šalis, dvi sistemos“, panašiai kaip kaimyniniame Honkonge. Tai leistų Taibėjui iš dalies išsaugoti laisvę, bet formaliai būti pavaldžiam žemyninei Kinijai.

Vis dėlto Tsai Ing-wen savo kalboje leido suprasti, kad tokia idėja negali būti įgyvendinta.

„Nesutiksime, kad Pekino valdžia naudotųsi „vienos šalies, dviejų sistemų“ [principu], siekdama sumenkinti Taivano statusą ir pabloginti esama padėtį kitapus sąsiaurio, – kalbėjo prezidentė. – Tvirtai laikomės šio principo.“

Tsai Ing-wen dar kartą pasiūlė Pekinui surengti derybas ir paragino Kinijos prezidentą Xi Jinpingą bendradarbiauti, kad įtampa sumažėtų.

„Abi pusės turi pareigą rasti būti ilgam sugyventi ir išvengti priešpriešos bei nesutarimų paaštrėjimo“, – kalbėjo ji.

Taivanas, oficialiai vadinamas Kinijos Respublika, yra valdomas atskirai nuo žemyninės dalie, kai nacionalistai pralaimėjo pilietinį karą komunistams ir, pabėgę į salą, įkūrė alternatyvią vyriausybę.

Dešimtmečius Taivano lyderiai, kaip ir daugelis rinkėjų, laikė save tikraisiais visos Kinijos atstovais, nors dauguma šalių ilgainiui diplomatiškai pripažino Pekino vyriausybę.

Tačiau salai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje judant iš autokratijos į demokratiją išryškėjo savita Taivano tapatybė. Dabar daugelis salos gyventojų nebenori jokio susivienijimo su Kinija.

Tai kelia didėjantį nerimą Pekinui, sakančiam, kad bet koks oficialus Taivano nepriklausomybės pripažinimas reikštų, jog yra peržengta draudžiama riba.

Tsai Ing-wen prisaikdinimo ceremonija buvo surengta jos administracijai sulaukus pagyrimų už sėkmingą atsaką į koronaviruso pandemiją.

Nors yra arti Kinijos ir palaiko su ja glaudžius ekonominius ryšius, Taivanas sugebėjo suvaldyti protrūkį saloje. Joje iki šiol nustatyta tik kiek daugiau nei 400 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir mirė septyni pacientai.

Dėl to Taivanas pelnė epidemiologų liaupsių, o jo išsiųstos apsaugos priemonių siuntos užtikrino palankius vertinimus užsienyje.

Trečiadienio ceremonija Taibėjuje buvo pabrėžtinai santūri: prezidentės šalininkų minios buvo paprašytos laikytis atokiai, o svečiai sėdėjo kėdėse už pusantro metro vieni nuo kitų.

„Taivano vardas pasirodė pasaulio pirmuosiuose puslapiuose, nes mums pavykos sėkmingai suvaldyti koronaviruso protrūkį“, – sakė Tsai Ing-wen.

Kinijos atsakas

Pekinas „niekada netoleruos“ Taivano atsiskyrimo nuo Kinijos, trečiadienį pareiškė šalies žemyninės dalies pagrindinės institucijos Taivano reikalams atstovas.

Šis perspėjimas nuskambėjo tuojau po to, kai Taivano prezidentė Tsai Ing-wen buvo prisaikdinta antrai kadencijai.

Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins joje savo kontrolę, prireikus – karine jėga.

Taivano reikalų biuro atstovas Ma Xiaoguangas sakė, kad Kinija turi „pakankamai pajėgumų nacionaliniam suverenitetui ir teritoriniam vientisumui apginti“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Pekinas „niekada netoleruos jokios separatistinės veiklos arba išorinių jėgų kišimosi į Kinijos vidaus politiką“, pabrėžė jis.

Pasak Ma Xiaoguango, Kinija nori „sukurti didelę erdvę taikiam suvienijimui“, bet „nepaliks jokios vietos bet kokių formų Taivano nepriklausomybės separatistų veiklai“.

Pareigūnas pridūrė, kad Kinija toliau laikysis „taikaus suvienijimo“ vizijos, remdamasi principu „viena šalis, dvi sistemos“, turėdamas omenyje politinę nuostatą, galiojančią pusiau autonominiame Honkonge.

Pasmerkė Pompeo sveikinimą

Kinija trečiadienį užsipuolė JAV valstybės sekretorių Mike`ą Pompeo už pasiųstą pasveikinimą Taivano prezidentei Tsai Ing-wen jos inauguracijos antrai kadencijai proga sakydama, kad tai yra „ypač neteisinga ir labai pavojinga“.

„Šis JAV žingsnis... yra rimtas kišimasis į Kinijos vidaus reikalus ir daro rimtą žalą taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje“, – sakoma gynybos ministerijos pareiškime.

Savo pasveikinimo žinutėje M. Pompeo gyrė Tsai Ing-wen už jos „drąsą ir viziją vadovaujant Taivano klestinčiai demokratijai“. Tai retas toks tiesmukas JAV pareigūno pareiškimas.