Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir vakarų Lietuvos bei Sostinės regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 16 eurų.
Vidutinis atlyginimas iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2808 eurai – 1,3 proc. daugiau nei pernai ketvirtąjį ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2349 eurus – 0,9 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1698,8 euro (1,1 proc. daugiau) ir 1453,3 euro (1,5 proc. daugiau), trečiadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinė alga iki mokesčių per ketvirtį labiausiai – 4,7 proc. – išaugo Tauragės, mažiausiai – Panevėžio (0,4 proc.) ir Kauno (0,1 proc.) apskrityse.
Daugiausiai – 2808 eurus – uždirbo Vilniaus, mažiausiai – 2082,4 euro – Marijampolės apskrities darbuotojai.
Vidutinis atlyginimas per ketvirtį išaugo 47 savivaldybėse: nuo 0,1 proc. (Skuodo) iki 5,8 proc. (Kazlų Rūdos), sumažėjo 13 savivaldybių: nuo 3,7 proc. (Neringos) iki 0,1 proc. (Švenčionių).
Didžiausią algą – 2891,4 euro (iki mokesčių) – gavo Vilniaus miesto, mažiausią – 1871,7 euro – Zarasų rajono darbuotojai.
Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, – vidutinis darbo užmokestis augo visose savivaldybėse: nuo 5,1 proc. (Neringos) iki 14,4 proc. (Elektrėnų).
Atlyginimų pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimali alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, didesnės darbų apimtys, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.
