Pasaulyje

2019.08.19 13:25

Latvijos nepiliečiai: be teisės balsuoti, dirbti valstybės tarnyboje, laisvai keliauti po ES

Edvardas Špokas, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.08.19 13:25

Baltijos kelio organizatoriai Latvijoje pripažįsta, kad iki paskutinės akimirkos nerimavo, ar žmonių grandinė nenutrūks jų šalyje. O Latvijoje daugiau nei pusė gyventojų buvo rusakalbiai, tai buvo labiausiai sovietų militarizuota Baltijos šalis. Rusakalbių problema Rygą persekioja iki šiol.

Atkūrus nepriklausomybę, pilietybę įgijo tik etniniai latviai, rusakalbiai gavo kitos spalvos nepiliečio pasus. Taip latviai siekė užsitikrinti, kad niekas nesutrukdytų nepriklausomybei. Tačiau dabar, po kone trisdešimties metų, dalis rusakalbių jaučiasi užmiršti, apgauti, nusivylę, ypač tie, kurie kartu stovėjo Baltijos kelyje ir kovojo dėl nepriklausomybės. Nors dabar jie gali gauti pilietybę išlaikę egzaminus, net ir tą padarę, sako, kad taip neteisinga.

Sergejus Krukas – profesorius, gimęs rusų šeimoje Latvijoje. Nepilietis. Ksenija Kolesnikova – žurnalistė, kurios dar seneliai atvyko į Latviją. Ji tik prieš porą metų tapo Latvijos piliete. Ir Sergejus, ir Ksenija kalba latviškai, abiem svarbi šalies laisvė ir abu turi nuoskaudų dėl pilietybės.

„Dėl to nepiliečio paso jautiesi sutrikęs, tarsi gėda, – sako Ksenija. – Nors kasdieniame gyvenime jis nemaišo, bet kartais jauti, kad jis tave pristato ne iš geriausios pusės. Nepiliečių problema yra problema. Čia yra labai daug neteisingumo.“

S. Krukas, Rygos Stradinio universiteto profesorius, lygina Latvijos nepiliečių padėtį su visų apribotomis teisėmis sovietmečiu: „Mes juk sovietiniai žmonės, tuomet neturėjome teisių, nebuvo galimybių kur nors išvažiuoti, taip ir dabar nėra. Niekas mums nepasikeitė.“

Apie 220 tūkst. arba daugiau nei 11 proc. latvių turi violetinį, nepiliečio, pasą. Jie negali balsuoti, dirbti valstybės institucijose, imtis su strateginėmis sritimis susijusio verslo. Taip pat jei nori dirbti ar gyventi kitose Europos šalyse, jiems reikalinga viza.

„Feisbuke kvietė pasirašyti peticiją dėl naminių gyvūnų apsaugos. Pasirašiau ir man iškart parašė, kad jūs neužregistruotas, jūsų nėra. Taigi net šuniukų, naminių gyvūnų ginti negaliu, net tokiu banaliu klausimu mano balsas ir nuomonė neturi jokios reikšmės“, – apgailestauja Sergejus.

Negalėdami laisvai keliauti po Europą, Latvijos nepiliečiai gali laisvai keliauti po Rusiją. Maskva neprašo iš jų vizų. Ksenija pasakoja, kad latviškos įmonės, prekiaujančios ir su Rusija, ir su Europa, būtent dėl to ir ieško nepiliečių.

Jei 30 metų paliekate žmones be politinio atstovavimo, ko galima iš jų tikėtis?

„Būti nepiliete man ilgą laiką buvo patogu dėl bevizio režimo su Rusija. Kai buvau paauglė, važiuodavau į Rusiją, kur gyveno mano draugai. Tai buvo praktiška. Kai įstojau į universitetą, pasikeitė draugų ratas, dalis mano draugų iš Rygos emigravo į Didžiąją Britaniją, ir ryšys su Europa tapo gerokai stipresnis nei su Rusija“, – pasakoja Ksenija.

Latvija ypač buvo rusifikuota sovietmečiu – daugiau nei pusę gyventojų tuomet sudarė rusakalbiai. Tad kovojant dėl laisvės baimintasi, kad jie nepalaikys nepriklausomybės ir jie negavo teisės balsuoti.

Dabar rusų sumažėjo iki ketvirtadalio, tačiau dauguma jų gyvena rusiškoje informacinėje erdvėje.

„Kodėl mes turime skaityti latviškai, latviškus laikraščius, jei ten nėra to, kas aktualu mums, nerašoma apie mūsų interesus, ir iš viso mes esame tik kaip problema, kuri išnyks, kai mirs paskutinis nepilietis“, – paaiškina Sergejus.

Jis tikina, kad tai nereiškia, jog jie nelojalūs Latvijai. Nėra garsiai nepasitenkinimą reiškiančių nepiliečių organizacijų. Nors vidinio nepasitenkinimo yra ne tik dėl teisių – rusakalbių rajonai neretai skurdesni.

„Jei 30 metų paliekate žmones be politinio atstovavimo, ko galima iš jų tikėtis? Nors kažkokių ypatingų reakcijų nėra, juk nėra masinių protestų, nėra streikų, – sako Sergejus. – Nėra, kaip sako mano kolegė, autobusas 22A – latviams, 22B – rusams.“

„Daugelis jų aktyviai stebi Rusijos televizijas, skaito rusiškus leidinius, gal myli Putiną. Bet, iš kitos pusės, manau, kad jei žmogus norėtų pakenkti savo šaliai, jis imtų ir tai padarytų. Mes 30 metų gyvenam, ir viskas gerai“, – sutinka Ksenija.

Ji net pabrėžia, kad Latvijos rusakalbiai nėra tas pats, kas rusai.

„Žiūrėkit, net nesakau rusai, sakau rusakalbiai, atskiriu. Daugelis jaunų žmonių nevisiškai sieja save su Rusija, jie supranta, kad jų tėvynė čia, nors jie nesitapatina ir su latvių tauta. Tai greičiau mūsų vidaus politikos problema. Aišku, jei šia korta būtų žaidžiama, tai gali tapti geopolitine problema“, – priduria ji.

Daugelis jaunų žmonių nevisiškai sieja save su Rusija, jie supranta, kad jų tėvynė čia, nors jie nesitapatina ir su latvių tauta. Tai greičiau mūsų vidaus politikos problema.

Ekspertai sako, kad Rusijos pastangomis vien rusakalbių nepiliečių buvimas Latvijoje gali pakeisti šalies saugumo padėtį. Latvija nuo 1995-ųjų įtvirtino teisę gauti pilietybę. Bet tam reikia išlaikyti istorijos ir konstitucijos egzaminą, įrodyti latvių kalbos mokėjimą.

Ksenija prieš dvejus metus praėjo visą devynis mėnesius užtrukusią procedūrą.

„Šiuo žingsniu prisiėmiau atsakomybę. Parodžiau, kad man pabodo būti tik keleive ir dabar noriu pavairuoti“, – sako ji.

Kseniją piktina, kad nepaisant to, jog visi mokyklose mokosi pagal tą pačią programą, baigusiems rusų ar dvikalbes mokyklas, pilietybės egzaminą reikia laikyti, o baigusiems latviškas – nereikia. Po trejų metų visose Latvijos mokyklose bus mokoma tik latvių kalba.

Universitete dėstantis Sergejus, priešingai nei Ksenija, nusprendė nesiekti pilietybės. Kovojęs už Latvijos nepriklausomybę, dabar jis jaučiasi apgautas.

„Kodėl manote, kad tai mano problema, o ne valstybės, kuri be teismo iš grupės žmonių atėmė politines teises ir dabar bandoma tą problemą spręsti individualiu keliu? – klausia jis. – Stalino laikais taip pat visa grupė žmonių neturėjo teisių. Kodėl reikia problemą užkrauti ant pečių individui, kai valstybė turi didelę mašiną: policiją, ginkluotąsias pajėgas, kur tave gali užsmaugti mokesčių inspekcija, o kaltas lieku aš.“

Ir Sergejus rodo į apklausas, kur ketvirtadalis latvių kaip pagrindinę problemą šalyje įvardija etninius nesutarimus, tačiau net trys ketvirtadaliai mano, kad didžiausia šalyje problema – atskirtis tarp valdžios ir piliečių.

„Kodėl Latvijoje toks aukštas korupcijos lygis? Todėl, kad mes apeiname valstybines institucijas, nes sunku ten rasti sprendimus. Valstybė mums kaip institutas yra labiau problema. Latviams tai suprasti sunku, nes jiems valstybė – tai vertybių simbolis. Mums valstybė – tai kaip kontora, kur ateiname spręsti savo problemų“, – paaiškina Sergejus.

Ir Sergejus, ir Ksenija pripažįsta, kad politikai dabar bijo spręsti nepiliečių problemą. Juk prie balsadėžių gali ateiti trisdešimt metų to daryti negalėję, besijaučiantys pamiršti rusakalbiai. Tai galėtų visiškai sujaukti Latvijos politinį žemėlapį.

Žiūrėkite „Savaitės“ reportažą:

Latvijos rusai jaučiasi apgauti ir užmiršti: tenkintis nepiliečio pasais turi net ir stovėję Baltijos kelio grandinėje