Iki balsavimo liko dar beveik pusmetis, tačiau pavasarį vyksiantys Vengrijos parlamento rinkimai jau dabar kelia didelį Europos šalių susidomėjimą.
Nuo 2010 m. valdžioje esantis Viktoras Orbanas įgijo didžiulę galią. Vengrija išlieka NATO ir ES nare, bet dažniausiai priešinasi bendroms pozicijoms: vilkina sprendimus dėl finansinės paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ar ES plėtros. Kartu palaiko glaudžius ryšius su „Gazprom“ ir Kremliumi. Artimas Orbano santykis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu lėmė, kad Vengrija gavo laikinų išimčių ir iš dalies amerikiečių sankcijų Rusijai.
Tad Orbanas rinkiminę kampaniją grindžia retorika apie „Briuselio diktatą“ ir esą karo siekiančią opoziciją. Tik kritikai agresoriui, pradėjusiam didžiausią karą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, vietos neatsiranda.
Vis dėlto pirmą kartą per ilgą laiką apklausos rodo, kad Orbanui iššūkį meta nauja politinė jėga – „Tiszos“ partija. Ją sukūrė Peteris Magyaras, buvęs valdžios aplinkos žmogus, pasitraukęs po skandalo dėl malonės suteikimo su vaikų išnaudojimu susijusioje byloje. Per trumpą laiką „Tisza“ tapo pagrindine opozicine jėga. Dalis apklausų rodo, kad ji net pirmauja prieš „Fidesz“.
Tą iš dalies lemia ekonominė situacija. Infliacija Vengrijoje ženkliai viršija ES vidurkį. Pagal BVP vienam gyventojui, atsižvelgiant į kainų skirtumus, ši šalis pernai turėjo 77 proc. Bendrijos vidurkio. Tuo metu Lietuva – beveik 90 proc.
Vis dėlto Vengrijos rinkimų sistema sudėtinga ir palanki didžiausiai partijai. Vienmandatės apygardos ir kompensaciniai mechanizmai ilgus metus padėjo „Fidesz“ išlaikyti daugumą. Todėl apklausos neleidžia tiksliai prognozuoti rezultato – tik žada atkaklią kovą.
Kaip rinkimai galėtų paveikti užsienio politiką?
Jei Orbanas išliktų valdžioje, tęstųsi priešiškas tonas Ukrainos atžvilgiu, vyktų ginčai su kitų Europos valstybių vadovais, būtų siekiama blokuoti sankcijų griežtinimą Rusijai ir stabdyti ES plėtros procesus. Trumpui būnant Baltuosiuose rūmuose, Orbanas jaustųsi turintis papildomą svertą.
Jei Orbanas išliktų valdžioje, tęstųsi priešiškas tonas Ukrainos atžvilgiu, vyktų ginčai su kitų Europos valstybių vadovais, būtų siekiama blokuoti sankcijų griežtinimą Rusijai ir stabdyti ES plėtros procesus. Trumpui būnant Baltuosiuose rūmuose, Orbanas jaustųsi turintis papildomą svertą.
Magyaras žada kitokią kryptį. „Tisza“ kalba apie grįžimą į europinę politiką: teisinės valstybės stiprinimą, dialogą su partneriais. Vargu ar tai reikštų, kad Budapeštas staiga taptų stipriu paramos Ukrainai rėmėju, bet derybos dėl sankcijų ir kitų sprendimų taptų konstruktyvesnės.
Kartu opozicijos manevro laisvė išliktų ribota. Energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir ilgametės sutartys neleidžia per vieną dieną pakeisti tiekimo struktūros. Dalį visuomenės paveikė skepsis dėl karo Ukrainoje, todėl sprendimai būtų politiškai jautrūs. Dėl to Magyaras vengia skambių pažadų, daugiau kalba apie konstruktyvesnį toną ir bendradarbiavimą.
Kampanija rodo, kad kraštutinių jėgų stiprėjimas nėra vienintelė tendencija Europoje. Ekonominės problemos ir galios monopolizavimas sukelia visuomenių nepasitenkinimą. Ar tai virs pokyčiais Vengrijoje, parodys kitų metų pirmasis pusmetis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
