Tuo metu, kai Lietuva kariauja su cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos, Europos vadovų dėmesys nukreiptas į Vašingtoną ir Ženevą, kur vyksta derybos tarp JAV ir Ukrainos dėl netikėtai Europai paskelbto Donaldo Trumpo taikos plano. Europai šis planas buvo tikras šokas, kurio ji nesitikėjo.
Pati Europa, remdama Ukrainą ginklais ir finansais, taikydama sankcijas Rusijai, atrodo, laukė, kada Rusija pati bankrutuos arba ją nugalės besipriešinanti nuo agresijos ukrainiečių kariuomenė. Arba įsikiš Amerika ir nugalės Rusiją su jos atominėmis bombomis. Taip apytiksliai galvoja tie, kurie vadinami „karo vanagais“.
Daugelis apžvalgininkų mano, kad Amerikos siūlomos taikos paliaubos yra ir neteisingos Ukrainai, ir prieštarauja tarptautinei teisei. Tokiu planu baudžiamas ne nusikaltėlis, o auka.
D. Trumpo taikos plano kritikai priekaištavo vos ne visam 28 punktų apimties planui. Jame be teritorinių reikalavimų Ukraina privalo nesiekti narystės NATO, sumažinti kariuomenę iki 600 tūkst., [šiuo metu Ukrainos kariuomenėje yra maždaug vienas milijonas karių], sulyginti rusų kalbą su ukrainiečių, yra ir kitų Ukrainos pusei nepriimtinų klausimų.
Tačiau yra manančiųjų, kad geriau bloga taika nei „geras“ karas, kiekvieną mėnesį pareikalaujantis 25 tūkst. jaunų žmonių gyvybių. Taikos planą rengė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, prezidento D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir kiti prezidento aplinkai artimi žmonės. Jie anksčiau vadovavo amerikiečių komandai, pasiekusiai taikos paliaubas Gazoje tarp žydų ir arabų. D. Trumpo planą remia tie, kurie mano, kad jis blogas, bet geriau negu nieko. Atsiranda galimybė pradėti svarstyti, kaip užbaigti karą.
Jų nuomone, tai nėra Ukrainos kapituliacija. Ji pajėgi toliau kariauti, ji nepasiduoda, ieško galimybių, kaip išsaugoti savo žmones ir savo šalį ne tik sau, bet ir vaikams, anūkams. Vadinamieji taikos balandžiai sako, kad taikos planas nėra idealus, bet jis realistinis, kaip ir visa D. Trumpo užsienio politika. Tai „realpolitik“, kuria remiasi visos didžiosios valstybės. Ir ne tik jos. Tik vienos tai daro atvirai, kaip D. Trumpas , o kitos apvelka savo užsienio politiką tariamomis vertybėmis, kurių dažniausiai nesilaiko ir jas propaguojantieji. D. Trumpo šalininkai klausia „vanagų“, koks jų tikslas, kaip žada jį pasiekti, jei JAV pasitrauks ir neteiks žvalgybinės informacijos iš savo palydovų. Ar Europa bus pajėgi be Amerikos padėti Ukrainai?
Tačiau yra manančiųjų, kad geriau bloga taika nei „geras“ karas, kiekvieną mėnesį pareikalaujantis 25 tūkst. jaunų žmonių gyvybių.
Deryboms su Ukraina JAV administracija pasirinko atitinkamą laiką: Ukrainos prezidentas ir šalis, kuriai vadovauja, anot jo paties, susiduria su „kritiniu momentu, kai šalį krečia didžiausias per 30 metų korupcijos skandalas“ ir V. Zelenskio reitingai gerokai smuktelėję. Fronte Ukrainos kariuomenės padėtis sudėtinga. Rusai, nevengdami didelių dalinių nuostolių, slenka pirmyn. Kai kurių Ukrainos politologų nuomone, kariams ne visada duodami pasverti įsakymai, neatsižvelgiama į padėtį fronte, daromi politinio pobūdžio sprendimai.
JAV prezidentas į derybas su Ukraina vadovauti pasiuntė ne verslininką, kaip anksčiau dažnai darydavo, Steve’ą Witkoffą, o M. Rubio. Komandą sustiprino JAV kariuomenės vadas, viceprezidento J. D. Vance’o bendrakursis. Jo misija – pranešti Ukrainos vadovybei, kokia tikroji padėtis fronte, ir kaip ją fiksuoja 200 JAV žvalgybinių palydovų. Generolo užduotis – ne diskutuoti, o prireikus paspausti Ukrainos vadovybę, kad būtų labiau sukalbama, nes visi koziriai yra ne V. Zelenskio ir jo komandos rankose.
JAV prezidentas iš savo komandos, kuriai dabar vadovauja viceprezidentas J. D. Vance’as kartu su M. Rubio, reikalauja greito ir palankaus jam atsakymo. Beje, abu jie, kaip prasitarė Kyjivo politikos instituto politologai, yra galimi respublikonų partijos pretendentai prezidento rinkimuose po dvejų metų. Įdomu tai, kad jie naudojasi vienu kabinetu, ta pačia komanda ir jos pateikiamais duomenimis.
Generolo užduotis – ne diskutuoti, o prireikus paspausti Ukrainos vadovybę, kad būtų labiau sukalbama, nes visi koziriai yra ne V. Zelenskio ir jo komandos rankose.
Kai derybos persikėlė į Ženevą, pasiekta abiem pusėms priimtinų sprendimų. Pasiekti kompromisai, kurie nebuvo paviešinti. Tačiau nesutarta dėl Donbaso, dėl kariuomenės dydžio, dėl Zaporižios atominės elektrinės.
Į derybas tarp Ukrainos ir JAV bandė įsitraukti Europos atstovai, parengtas vadinamasis Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo planas. Stebėtojų nuomone, aptakesnis, bet priimtinesnis Ukrainai. Tačiau JAV pusė į jį nesureagavo. Kai žurnalistas paklausė M. Rubio, ką galvoja apie europiečių planą, jis atsakė, kad tokio nematė. Bet leido suprasti, kad taikos planas gerokai koreguotas ir derybos dar gali būti pratęstos. Jei JAV pavyktų susitarti su Ukraina, jei prezidentas V. Zelenskis pasirašys po sutartu tekstu, JAV lauks sunkios derybos su Rusija. Europa taip pat turėtų įsitraukti įgyvendinant D. Trumpo planą. Jei Amerikai pavyks susitarti su europiečiais, neturinčiais bendros nuomonės dėl pagalbos Ukrainai ir bendro vadovavimo ES.
Apskritai, manoma, kad įgyvendinti D. Trumpo planą gali užtrukti ne vienus metus, kad norint jį įgyvendinti reikės keisti Konstituciją, surengti rinkimus, kurie turėjo būti surengti jau seniai, pakeisti kelias dešimtis įstatymų. Tačiau visa tai bus galima įgyvendinti tik nutraukus karo veiksmus. Tikėkimės, kad D. Trumpui pavyks. Kiekvienas karas turi pabaigą.
