Trečiadienį Kinijoje įsigaliojo naujas „etninės vienybės“ įstatymas. Tai padaryta nepaisant Taivano, Jungtinių Tautų (JT) ir žmogaus teisių organizacijų įspėjimų, kad jis gali kelti grėsmę gyventojų, ypač mažumų, laisvėms.
„Etninės vienybės ir pažangos skatinimo įstatymu“ siekiama sukurti „bendrą nacionalinę tapatybę“ tarp etninių grupių, pavyzdžiui, stiprinant mandarinų kalbos, kaip oficialios kalbos, statusą.
Tačiau užsienio aktyvistai teigia, kad šis įstatymas dar labiau pažeis etninių mažumų kaip uigūrai ir tibetiečiai teises, kurias, pasak jų, Pekinas persekioja.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į nuostatą, pagal kurią asmenys gali būti traukiami atsakomybėn už įstatymo pažeidimą net ir būdami už Kinijos ribų. Teigiama, kad taip Kinijos vyriausybė įgyja daugiau svertų imtis veiksmų prieš savo priešininkus užsienyje.
„(Šis įstatymas – ELTA) reikalaus politinio ir ideologinio prisiderinimo prie Kinijos komunistų partijos (...) ir dar labiau įtvirtins (...) priverstinės asimiliacijos politiką“, – antradienį sakė tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ regiono direktoriaus pavaduotoja Sara Brooks.
„Kinijos valdžios institucijos turi žmogaus teisių įsipareigojimus, reikalaujančius apsaugoti mažumų bendruomenes ir jų kultūras, tačiau šiuo įstatymu daroma visiškai priešingai“, – pabrėžė S. Brooks.
„Amnesty International“ įspėjo, kad įstatymas verčia etnines grupes „priimti vieningą, valstybės apibrėžtą nacionalinę tapatybę, kurioje dominuoja hanų (kinų etninės daugumos – ELTA) kultūra“.
Pekinas nuosekliai neigia pažeidžiantis bet kurios etninės grupės teises, ir tvirtina, kad visos jos gauna naudos iš jo vidaus saugumo ir ekonominės plėtros politikos.
Trečiadienį Taivanas griežtai pasmerkė šį įstatymą, teigdamas, kad jis didina „grėsmes ir bauginimus mūsų šalies ir kitų valstybių gyventojams“.
„Ateityje bet kurios šalies piliečiai, kurių žodžiai ar veiksmai Kinijai nepriimtini, gali tapti šio įstatymo taikymo objektais arba būti pagal jį persekiojami“, – teigė Taivano užsienio reikalų ministerija.
Kinija tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir yra pagrasinusi šią demokratinę salą aneksuoti jėga.
Raginimai atšaukti įstatymą
Šiuo įstatymu įtvirtinama ilgalaikė politika, kuria siekiama skatinti mandarinų kalbą kaip švietimo įstaigų, oficialių reikalų ir viešųjų erdvių kalbą, taip pat jame yra nuostatos dėl socialinės sanglaudos bei terorizmo ir separatizmo prevencijos.
Keletas etninių grupių Kinijoje, ypač pasienio regionuose, turi savo kalbas, ir joms būdavo leidžiama mokyklose jas vartoti kartu su mandarinų kalba.
Pekinas taip pat yra teisinęs plataus masto kampanijas regionuose, kuriuose gyvena daug mažumų atstovų, kaip teisėtas pastangas užkirsti kelią terorizmo ir ekstremizmo plitimui.
Praėjusią savaitę šį įstatymą stojo ginti aukšto rango Kinijos teismų pareigūnas, teigdamas, kad jis bus nukreiptas prieš esą neteisėtus veiksmus, kurie „kenkia etninei vienybei ir pažangai arba kursto etninį separatizmą“.
Hu Weilie teigimu, nuostata, leidžianti taikyti įstatymą užsienyje, yra „teisėta, pagrįsta (ir) būtina“.
Tačiau JT žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas ragino Pekiną šį įstatymą atšaukti. Pasak V. Turko, jam įsigaliojus kyla pavojus, kad „dar labiau sugriežtės apribojimai kalbos, švietimo, religijos išpažinimo, kultūros, saviraiškos ir susirinkimų laisvėms“.
Uigūrų ir tibetiečių teisių gynėjai ragino užsienio šalis spausti Kiniją įstatymą panaikinti, teigdami, kad jo tikslas – sunaikinti mažumų bendruomenes.
Taivano Žemyninių reikalų taryba (MAC) pareiškė, kad Taivano gyventojai jau dabar smarkiai rizikuoja keliaudami į Kiniją, ir įspėjo, kad Pekinas nuo šiol turi „dar vieną įstatymą, leidžiantį sufabrikuoti kaltinimus“.
„Atidžiau panagrinėjus paaiškėja, kad įstatyme apstu labai dviprasmiškų teisinių sąvokų, paliekančių erdvės subjektyviam aiškinimui, kurios yra neatsiejamas Kinijos komunistų partijos (CCP) teisinės sistemos bruožas“, – teigiama MAC pareiškime, kuriame šios pastabos priskiriamos viceministrui Liangui Wen-chieh.
MAC teigimu, Pekinas šį įstatymą naudos „kaip teisinį pagrindą toliau slopinti ir persekioti žmogaus teises Sindziange ir Tibete arba dar dažniau grasinti tarptautiniams Taivano palaikymo ar jam palankiems balsams“.
ELTA primena, kad, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu. Apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis valdančiųjų socialdemokratų, o buvusi premjerė Inga Ruginienė yra užsiminusi apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.
