Šio mėnesio pradžioje Latvijoje politinė atmosfera buvo perkaitusi. Spalio 30 d. parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos (56-32). Į gatves protestuodamos išėjo tūkstančiai moterų, o elektroninę peticiją, raginančią atmesti tokį sprendimą, pasirašė dar daugiau nei 60 tūkstančių žmonių.
Situaciją sušvelnino tik prezidento Edgaro Rinkevičiaus diplomatiškas sprendimas grąžinti įstatymą Saeimai svarstyti iš naujo bei rekomendacija, kad galutinis verdiktas dėl konvencijos likimo būtų nukeltas iki kito rudens, kai bus išrinktas naujas parlamentas.
Nors tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje – taip pat ir Vakarų žiniasklaidoje – tokie Saeimos balsavimo rezultatai buvo neretai vertinami kaip Latvijos laikysenos moterų teisių bei lyties politikos klausimais atspindys, vis tik moterys ir jų gerovė, kad ir kaip ji būtų suprantama, čia toli gražu nebuvo pirmoje vietoje. Greičiau tai klasikinis moterų teisių politizavimo, kai jos paverčiamos politiniu įrankiu kokios nors politinės jėgos tikslams pasiekti, pavyzdys.
Pagrindinė šios istorijos veikėja yra Latvijos žaliųjų ir valstiečių sąjunga (latv. „Zaļo un Zemnieku Savienība“, ZZS). Ji savo ištakomis ir tapatybe gan panaši į Lietuvos valstiečius ir žaliuosius – agrarinė centro dešinės partija be gilių ideologinių šaknų, kuri susibūrė aplink Aivarą Lembergą, politiką ir oligarchą iš Ventspilio, teistą už korupciją.
Nors tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje – taip pat ir Vakarų žiniasklaidoje – tokie Saeimos balsavimo rezultatai buvo neretai vertinami kaip Latvijos laikysenos moterų teisių bei lyties politikos klausimais atspindys, vis tik moterys ir jų gerovė, kad ir kaip ji būtų suprantama, čia toli gražu nebuvo pirmoje vietoje. Greičiau tai klasikinis moterų teisių politizavimo, kai jos paverčiamos politiniu įrankiu kokios nors politinės jėgos tikslams pasiekti, pavyzdys.
Balsavime dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos ZZS nusprendė susilaikyti, tokiu būdu nepalaikydama koalicijos partnerių – centro kairės Progresyviųjų ir centro dešiniųjų Naujosios vienybės partijų, kurių neužteko balsavimą inicijavusių „Latvija – pirmoje vietoje“ ir Nacionalinio susivienijimo balsams atsverti. Tokį sprendimą vargu, ar galima laikyti ideologiniu, nes 2024 m., balsuojant dėl konvencijos teikimo ratifikuoti, ZZS balsavo už, laikydamasi koalicinės drausmės.
Toks pokytis greičiau yra būdas, kuriuo ZZS baudžia koalicijos partnerius dėl to, kad šie priešinosi jų siūlymui mažinti komerciniais tikslais kertamo miško amžių. Kadangi ZZS atstovauja stambių žemės ir miško savininkų interesams, tokios pataisos būtų leidusios jiems sustiprinti savo rinkimų bazę prieš artėjančius rinkimus.
Prie nepasitenkinimo prisidėjo ir nesutarimai dėl biudžeto bei nuoskaudos dėl savo „trečio brolio“ padėties koalicijoje, kurioje jie jaučiasi nustumti į šoną. Tad susilaikymas balsuojant dėl Stambulo konvencijos žaliesiems ir valstiečiams tapo būdu ir atkeršyti Progresyviesiems bei Naujajai vienybei, ir tuo pat metu kitokiu būdu užsitikrinti savo socialiai konservatyvių rinkėjų prielankumą.
Kitaip tariant, susilaikydami šiame balsavime ZZS nušovė du zuikius vienu metu: pataikė tiesiai ir į moterų gerovę, ir į Latvijos tarptautinę reputaciją.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
