Tikėtina, kad 2025-ųjų rugsėjis JAV bus prisimintas kaip mėnuo, kai buvo kaip niekada daug kalbama apie karą. Mėnuo prasidėjo Trumpo įsaku pervadinti Gynybos departamentą (kuris jau nuo 1949-ųjų taip vadinosi) Karo departamentu. Pasak Trumpo, „Gynybos departamentas“ skambėjo nepakankamai karingai, mat Trumpo valdomai JAV reikia „ne tik gynybos, bet ir puolimo“. Vėl buvo prisiminta „pergalinga“ JAV istorija, kuri, pasak Trumpo, buvo prieš 1949-uosius, kai „JAV laimėdavo visus karus“.
Labai greit paaiškėjo, prieš ką gi ruošiasi kariauti Trumpas. Netrukus po įsako D. Trumpo socialiniuose tinkluose „Truth Social“ pasirodė žinutė apie tai, kaip jam patinka „deportacijų kvapas ryte“ ir kad Čikaga – demokratų valdomas miestas – „tuoj sužinos, kodėl Karo departamentas taip vadinasi“. Patyręs pasipriešinimą iš Ilinojaus valstijos (kurioje yra Čikaga), Trumpas atsitraukė ir nusprendė nebesiųsti kariuomenės į Čikagą. Tačiau jo akiratyje po Los Andželo ir Kolumbijos apygardos tebėra kiti demokratų valdomi miestai –Memfis, Baltimorė, Naujasis Orleanas.
Oficialus paaiškinimas, kam reikia siųsti kariuomenės dalinį – nacionalinę gvardiją (angl. „National guard“) – į demokratų valdomus miestus, tai kova prieš nusikaltimus. Tačiau statistika rodo, kad šiuose miestuose nusikaltimų mažėja; be to, vietinė valdžia visai nenori, kad į jų teritoriją būtų įvesti kariuomenės daliniai, kurie yra paruošti kovai su gamtos stichijomis ir karams su priešiškomis valstybėmis ir grupėmis. Aiškėja, kad, siųsdama karinius dalinius į Los Andželą ir DC, Trumpo administracija pažeidžia federalinį įstatymą „Posse Comitatus“, kuriuo dar 1878 metais federalinei valdžiai buvo uždrausta vykdyti vietinių įstatymų valdžios vykdymo funkcijas. Tiesa, yra atvejų, kai federalinė valdžia pasinaudojo nacionaline gvardija, pvz., 1992 metais, kai vyko maištai Los Andžele, ar šeštajame dešimtmetyje, kai JAV prezidentai pasinaudojo nacionaline gvardija tam, kad būtų užtikrinta mokyklų desegregacija. Deja, Trumpo administracijos atveju nacionalinės gvardijos panaudojimas tampa platesne kovos prieš savo politinius priešininkus dalimi.
Ši kova išsiplėtė, kai buvo nužudytas Charlie Kirkas, JAV dešinės garbinamas aktyvistas, pasisakęs prieš daugelį liberalių vertybių. Prieš kairę sukilo visas MAGA (angl. „Make America Great Again“ – padarykim Ameriką vėl didžią) judėjimas, energingai įsijungęs į kovą prieš tuos, kurie išdrįso pasakyti bent vieną kritišką žodį prieš Charlie Kirką. Nors Kirko žudikas nėra susijęs nė su viena organizuota kairės organizacija, tai, kad jį patraukė kairiosios pažiūros, interpretuota kaip galimybė pradėti aršią kovą prieš Trumpo priešininkus. Socialinės medijos buvo užtvindytos žinutėmis apie gresiantį pilietinį karą, tiesa, dauguma jų buvo nukreiptos prieš kairę ir parašytos Trumpo palaikytojų.
JAV istorijoje turbūt svarbesnė bus ne rugsėjo 10, Kirko nužudymo diena, o rugsėjo 15, kai JAV viceprezidentas JD Vance`as paragino JAV visuomenę įskųsti savo darbdaviams žmones, kurie atseit džiaugėsi dėl Kirko nužudymo. „Kaltųjų“ ilgai ieškoti nereikėjo – dešimtys žmonių dėl savo komentarų socialinėse medijose prarado darbus. Tarp jų buvo ir universiteto dėstytojų. Tarptautiniu lygmeniu nuskambėjo Jimmy Kimmelio, žymaus komiko ir JAV televizijos laidų vedėjo, atvejis – jis laikinai buvo praradęs savo laidą.
JAV istorijoje turbūt svarbesnė bus ne rugsėjo 10, Kirko nužudymo diena, o rugsėjo 15, kai JAV viceprezidentas JD Vance`as paragino JAV visuomenę įskųsti savo darbdaviams žmones, kurie atseit džiaugėsi dėl Kirko nužudymo.
Paradoksalu, kad tiek daug Trumpo palaikytojų ir pats Trumpas po Kirko nužudymo taip entuziastingai ėmėsi smaugti žodžio laisvę. Juk visai neseniai JAV dešinė aršiai kritikavo kairiuosius už tai, kad pastarieji atseit įgalino vadinamąją „naikinimo“ (angl. „cancel“) kultūrą JAV, kuri baudė tuos, kurie priešinosi liberalioms vertybėms, tokioms kaip lyčių lygybė ir daugiakultūriškumas. Naujoji Trumpo ir trumpistų remiama susidorojimo su priešininkais kultūra jau įgavo naują pavadinimą. Dabar ji vadinama „pasekmių“ (angl. „consequences“) kultūra, kuri žiauriai baudžia tuos, kurie mėgina pasisakyti prieš naująjį dešinės „šventąjį“ Charlie Kirką. Turbūt netolimoje ateityje bus smarkiai baudžiama ir už kitas pasipriešinimo Trumpui ir trumpizmui išraiškas.
„Pasekmių“ kultūra yra daug pavojingesnė negu „naikinimo“ kultūra, nes ji yra palaikoma galingų valstybės institucijų. Į J. Kimmelio laikiną nušalinimą nuo laidos buvo įsijungusi ir federalinė institucija – Federalinė komunikacijos komisija (angl. „Federal Communications Commission“), kuri į panašius dalykus nesikišo nuo Nixono laikų. Kovą prieš Ch. Kirko kritikus palaiko ir viceprezidentas JD Vance`as. Nelieka abejonių, kad šie karingi diskursai tik dar labiau sukiršins įsiaudrinusią ir susipriešinusią JAV visuomenę, kuri vis labiau ima panėšėti į parako statinę.
Matant rugsėjo karus JAV, kyla logiškas klausimas, kaip į šias atakas atsakys JAV kairė. Ar matysime daugiau radikalizavimosi iš JAV kairės? Tyrimų duomenys rodo, kad iki pastarųjų metų dešiniųjų radikalų ir radikalaus islamo grupės buvo labiau linkusios į politinį smurtą negu kairieji radikalai. Pasak JAV Teisingumo departamento nacionalinio teisingumo instituto (angl. „National Institute of Justice“) duomenų, nuo 1990-ųjų radikalios dešiniosios grupės JAV buvo labiau linkusios naudoti politinį smurtą – registruota 520 tokio smurto proveržių (palyginkime su 78 kairiųjų radikalų politinio smurto atvejais). Tiesa, visai neseniai JAV teisingumo departamentas ištrynė šiuos duomenis, tačiau juos užfiksavo laikraštis „Wall Street Journal“.
Paradoksalu, kad tiek daug Trumpo palaikytojų ir pats Trumpas po Kirko nužudymo taip entuziastingai ėmėsi smaugti žodžio laisvę.
Buvo mėginimų sugėdinti Trumpą ir paskatinti visuomenę susitaikyti ir susilaikyti nuo karingos retorikos. Pasisakė ir ilgą laiką tylėjęs buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, įspėjęs šalį apie didžiulę politinę krizę, kurioje ji atsidūrė. Nors Obama neįvardijo Trumpo, jis sukritikavo bandymus persekioti oponentus ir jėga užgniaužti opoziciją. Pasak Obamos, tokių krizių akivaizdoje prezidentas turėtų taikyti žmones. Deja, Trumpas to visai neketina daryti. Jis pareiškė, kad ir toliau kovos su „radikaliais kairiaisiais“ ir kad jam susitaikymas visai nerūpi.
Tai bloga žinia susipriešinusiai ir įsiskaudinusiai visuomenei. Susidarusią padėtį mėgino taisyti respublikonas Jutos gubernatorius Spenceris Coxas ir demokratas Kolorado valstijos gubernatorius Jaredas Polis, kurie jau kurį laiką bendradarbiauja, įkūrę „Sėkmingiau nesutarkime“ (angl. „Disagree better“) iniciatyvą. Coxas mėgino nuraminti įsiaudrinusią visuomenę, prašydamas susitaikyti ir elgtis mandagiai. Laikas parodys, ar šios žinutės nustelbs karingą ir priešinančią retoriką, sklindančią iš Vašingtono ir MAGA. Temperatūra rugsėjį buvo tikrai per aukšta.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
