Pasibaigus rotacijai, per tūkstantį amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda trauktis iš Lietuvos. Krašto apsaugos ministro teigimu, Vašingtonas patikino, kad kariai grįš. Tik neaišku, kada ir kiek jų bus. Karių rotacija vyksta amerikiečiams peržiūrint pajėgų dislokavimą Europoje. Be to, ministras pripažįsta, kad diskusijos su amerikiečiais vyksta ir dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltijos šalyse.
Amerikiečių karių skaičius Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį tik augo. Nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Nuo tada Jungtinių Valstijų karių rotacija vyko nepertraukiamai – vieni išvykdavo, kiti tuo pat metu atvykdavo.
„Rotacijos kaita prasidėjo šiandien“, – antradienį teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ryte amerikiečių technika dar buvo sustatyta Pabradėje. Bet pasibaigus rotacijai, daugiau nei tūkstantis amerikiečių išvyksta, o kada į naujai amerikiečiams pastatytą karinį miestelį atvyks kiti, kitaip nei iki šiol, neaišku.
„Patikinimas, kad nauja bus, – yra. O kada tiksliai, kokiais pajėgumais, kokiomis apimtimis, visa tai mes pranešim“, – priduria R. Kaunas.
Esą, amerikiečiai patikino, kad Baltijos regionas jiems svarbus. Daugiau aiškumo laukiama birželį.
„Galiu visiškai atsakingai pasakyti, kad tie kariai Lietuvoje lieka. Jie toliau užtikrina mūsų atgrasymą ir gynybą“, – tikina prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Gegužę Vašingtonas buvo sustabdęs 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje. Tiesa, po kelių dienų Donaldas Trumpas pareiškė, kad Lenkijoje dislokuoja 5 tūkst. amerikiečių karių.
„Praeitą savaitę jie informavo gynybos ministerijų politikos direktorius apie konkrečius planus, kaip jie mažins savo resursus“, – teigia gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius.
Neoficialiai, tiesiogiai Lietuvos tai neturėtų paveikti. Tačiau Vokietijos žiniasklaida rašė, kad Jungtinės Valstijos ketina gerokai sumažinti pajėgumus, kuriuos būtų pasirengusios skirti per NATO krizę. Strateginių bombonešių skaičius sumažėtų perpus, amerikiečių naikintuvų – trečdaliu.
„Kiekviena minutė, kurią praleidžiame nerimaudami ir spėliodami apie Trumpą, yra minutė, kurios neskiriame savo pačių gynybai ir saugumui, o tai labai naudinga Putinui“, – aiškina Tarptautinio Baltijos saugumo centro direktorius Edwardas Lucasas.
Tik europiečiams pakeisti mažesnius amerikiečių pajėgumus gali prireikti penkerių ar dešimties metų. Bet dar blogiau – dingstantis pasitikėjimas.
„Mūsų karys jau nežino, ar šalia stos amerikietis, ar nesakys, kad man prezidentas davė įsakymą pasitraukti“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.
Buvęs ambasadorius ir dabartinėje nežinomybėje dėl amerikiečių likimo Lietuvoje įžvelgia teigiamų pusių.
„Nes kai pasakytų, kad išvedam iš Lietuvos, tai būtų blogai, dėl to mums gal palankus tas neapibrėžtumo elementas, o ir priešui jis toks neaiškus“, – svarsto E. Bajarūnas.
Tačiau, mažindama karių skaičių, Amerika nori išlaikyti branduolinį atgrasymą Europoje. „Financial Times“ skelbia, kad amerikiečiai svarsto išplėsti šalių, kur būtų orlaivių, galinčių nešti branduolines galvutes, skaičių. Esą, tuo domisi ir Baltijos šalys.
„Diskusijos tikrai yra. Į detales šitoje vietoje tikrai nenoriu leistis, nes yra slaptumo grifos, bet diskusijos yra, Lietuva tikrai nestovi nuošaly“, – tikina R. Kaunas.
„Jei gandai tvirtinasi, kad branduolinis ginklas yra Baltarusijoje, tai gal JAV galvoja, kaip čia kompensuoti, gal arčiau“, – pažymi E. Bajarūnas.
Norint dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje, reikėtų keisti Konstituciją.
„Ar noras dislokuoti orlaivius su branduoliniu ginklu, tai čia žingsnis į priekį. Ir mes dar šitame žingsnyje nesame“, – sako A. Skaisgirytė.
Ruošdamiesi gyventi su mažiau Amerikos karių ir ginkluotės Europoje, bent jau kol kas europiečiai gali kliautis amerikiečių branduoliniu skėčiu.
