Po maždaug pusės metų, antradienį, Seime priimta nauja LRT įstatymo redakcija. Už šį įstatymą balsavo 77 Seimo nariai, vienas Seimo narys buvo prieš, opozicija balsavime nedalyvavo. Valdantieji sako, kad tai buvo valdysenos ir atsakomybės klausimas, kritikai – kad politinės įtakos nacionaliniam transliuotojui didinimas. Protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ dalyvavo tūkstančiai žmonių, o pataisos sukėlė vieną didžiausių visuomenės reakcijų per pastaruosius metus.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas ir Kultūros komiteto vicepirmininkas, konservatorius Vytautas Juozapaitis.
– Pone K. Vilkauskai, įstatymas priimtas. Ką LRT laimėjo iš šito įstatymo arba galbūt pralaimėjo?
K. Vilkauskas: Iš vienos pusės galima žiūrėti, kas laimėjo ir kas pralaimėjo, bet jeigu žiūrėtume į teisinę dalį, mano nuomone, valdysena tapo sutvarkyta, efektyvesnė, įvedant valdybą, kurią ir anksčiau ketinta įvesti. Ji bus kaip valdymo organas, kuris, jei bus atrinkti kompetentingi žmonės – tą įstatymo projekte stengėmės ir padaryti, – tai tikrai bus geriau LRT.
– Tai čia svarbiausias dalykas, ką įstatymas iš tikrųjų padarė, tai sukūrė valdybą?
K. Vilkauskas: Ne. Kas dar svarbu, kad įstatyme misija atsirado, nes vis dėlto ji apibrėžia. Kadangi LRT turi specialų įstatymą, tai misija apibrėžia platų LRT lauką. Taip pat išplėsta ir LRT taryba, daugiau įtraukta visuomenės atstovų į LRT valdymą. Kai kurie klausimai buvo reikalingi pačiai LRT, pavyzdžiui, dėl turto valdymo buvo reikalinga pataisa, kuri įgalintų tvarkingiau teisiškai susitvarkyti savo turtą.
– Pone V. Juozapaiti, jūsų manymu, tas įstatymas sustiprino LRT nepriklausomumą, jį susilpnino ar apskritai nieko nepakeitė?
V. Juozapaitis: Aš vadovaujuosi principu „Jeigu nesugedo – netaisyk“. Kolegos socialdemokratai su savo koalicijos partneriais nusprendė pasižiūrėti, kas tame laikrodėlyje yra, ir su plaktuku jį atidarė, viską išėmė ir pabandė sudėti, kad būtų geriau. Be jokios abejonės, neįvyko ir neįvyks nieko. Iš tikrųjų valdybos, kaip kolega užsiminė, įvedimas – niekas nežino, koks jis bus, kiek jis duos naudos. Įstatyme taip ir nėra suderinti tarpusavio santykiai su Taryba, kokia galiausiai yra funkcija įsteigto biuro, dar vieno darinio.
Bet svarbiausia, ką jie pasiekė iš tikrųjų ir ko norėjo dar gruodžio mėnesį, kai visuomenė pasipriešino, – tai priimti įstatymo pataisą, pagal kurią būtų galima lengviau atleisti generalinį direktorių. Jeigu jie tikrai norėjo padaryti, kad būtų geriau ir kad tas įstatymas įsigaliotų, kaip ir dera padorioje kompanijoje, padorioje valstybėje, per tam tikrą laiką, tai yra po trejų metų, kad būtų galima pasiruošti viską sklandžiai, tai jie būtent išskyrė direktoriaus atleidimo klausimą. Jis įsigalios, kai tik pasirašys Respublikos prezidentas.
Labai tikiuosi, kad jis perskaitys įstatymą ir vis dėlto grąžins Seimui, nes šis punktas yra raudonoji linija, jis žymimas ir Venecijos komisijos išvadoje, kurią taip pat ignoravo valdantieji. Jie net oficialiai jos neįtraukė į išvadas. Seimo pirmininkas atsisakė papasakoti, ką jis rašė tai Venecijos komisijai Seimo vardu. Žodžiu, tikrai betvarkė visomis prasmėmis. Tas pusės metų „nervų karas“ jis pasiekė tokią nulinę situaciją. Tai žiūrėsime dabar: jeigu jie bandys iš tikrųjų generalinę direktorę atleisti, matyt, teismas paskui savaime pasakys savo žodį. Tačiau vien pats faktas, kad šis įstatymo straipsnis buvo taikytas vienam asmeniui, leidžia mums kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tą pabrėžė visi teisės ir valdysenos ekspertai. Manau, čia tikrai dar ne pabaiga.
– Ir jūs kreipsitės? Jūs jau esate apsisprendę kreiptis – konservatoriai ir opozicija?
V. Juozapaitis: Palaukime, kaip pasielgs prezidentas. Gal prezidentas perskaitys, gal prezidento teisininkai perskaitys.
– Bet jeigu taip nebūtų – jeigu pasirašytų?
V. Juozapaitis: Be jokios abejonės, mes kreipsimės. Be jokios abejonės. Ne tik dėl šito, yra ir daugiau įstatyme klaidų, mūsų matymu, kurias reikia, kad įvardytų Konstitucinis Teismas arba patvirtintų. Aš tik primenu dėl LRT finansavimo, apie kurį mes išvis nekalbėjome tą pusmetį, nors padidintas biurokratinis aparatas ir ten greičiausiai reikės apie pusės milijono pinigų, bet niekas to nepasako, nes jie net nesikreipė į Vyriausybę, kas privalu pagal statutą. Žodžiu, čia toks saviveiklininkų būrelio produktas, kurį turės įvertinti Konstitucinis Teismas.
– Pone K. Vilkauskai, ar jūs galite kaip nors įrodyti, kad šitas įstatymas vis dėlto nebuvo skirtas generalinei direktorei pakeisti ir nesudaro sąlygų jos keitimui? Nes būtent šitas punktas įsigalioja iškart priėmus įstatymą.
K. Vilkauskas: Kai kalba politikai, tai galima interpretuoti, politikams galima. Tačiau kai kalba teisininkai, ypač Teisės departamento, kurio mes paprašėme, kad įvertintų, būtent šitas atleidimo pagrindų straipsnis, dabartinio įstatymo redakcija prieštarauja Europos laisvės žiniasklaidos aktui. Atleidimo pagrindai turi būti aiškūs ir konkretūs, nes viešasis interesas nėra toks labai aiškus teisinis pagrindas. Tą pabrėžė ir teisininkai, dėl to ir atsirado, kad turėtų būti nepriekaištinga reputacija, kas buvo ir skiriant generalinį direktorių, taip pat ir Darbo kodekse yra galiojanti nuostata dėl šiurkštaus pažeidimo. Ji irgi buvo skiriant direktorių. Tos nuostatos sutampa.
– Bet aš ne visai to klausiu. Aš klausiu, kodėl jūs direktoriaus atleidimo nenorite susieti kartu su viso įstatymo įsigaliojimu? Kodėl įsigalioja iškart po priėmimo?
K. Vilkauskas: Dėl to ir sakau, nes yra straipsnio turinys. Mes žiūrime į jį ir vėliau nusprendžiame, koks turėtų būti įsigaliojimas. Dar kartą pasikartosiu, kad dabartinė nuostata prieštarauja Europos laisvės žiniasklaidos aktui ir tą pabrėžė Teisės departamentas. Mes negalime palikti ydingos galiojančios nuostatos dvejus metus. Tą reikia taisyti, dėl to ir įsigalioja nuo pasirašymo.
– Suprantu, kad jūs nesutinkate.
V. Juozapaitis: Gerbiu kolegos K. Vilkausko norą pasakyti savo nuomonę, bet ji nieko bendro neturi su realybe. Tas pats Teisės departamentas juk pasisakė priimant šitą įstatymą prieš dvejus metus, turint mintyje tą straipsnį. Iš tikrųjų tai yra politikų bandymas kaip nors užmaskuoti tikruosius tikslus. Žinoma, kad tai nėra pagrindas. Tas straipsnis gyveno ir jis niekam neužkliuvo, juo labiau kad ir Teisės departamentas tokios išvados nėra pateikęs. Na, bet ką darysi, dabar mums belieka laukti, ką pasakys prezidentas, ir tuomet visi kiti žingsniai bus.
– Pone K. Vilkauskai...
K. Vilkauskas: Teisės departamentas būtent ir pateikė, kai mes komitete klausinėjome. Ekspertai tą patį pasakė, net europarlamentaras Dainius Žalimas, kurį galima mėgti ar nemėgti, bet jis šitai formuluotei, kurią komitete mes pateikėme būtent dėl atleidimo pagrindų, neturėjo jokių priekaištų.
– Man regis, pati mačiau, kaip jis prašė ir reikalavo atsižvelgti į Venecijos komisijos reikalavimą, kad nereikia, jog iškart po įstatymo įsigaliojimo direktorė galėtų būti keičiama, o su visu įstatymu – tai yra 2028 metais. Bet gerai, yra ir daugiau ten įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl neatsirado politinės valios, pone K. Vilkauskai, sumažinti politikų skiriamų žmonių skaičių? Ar jūs kaip nors kitaip galite paaiškinti, kad tai yra vis dėlto politizavimas LRT, o ne kitaip? Jūs išplečiate, bet nesumažinate politikų skiriamų žmonių skaičiaus. Tai kas, kad jų dabar vietoj 12 bus 15, bet kaip skyrė aštuonis žmones politikai, taip skiria.
K. Vilkauskas: Taip, šitas klausimas buvo dar darbo grupėje diskutuotas. Turiu pripažinti, buvo balsavimas ir nedaug trūko, kad būtų praėjęs klausimas dėl prezidento atstovų mažinimo. Bet yra, kaip yra, toks buvo bendras sprendimas.
– Jūs buvote už tai, kad būtų sumažinta?
K. Vilkauskas: Aš nebalsavau už sumažinimą.
– Kodėl?
K. Vilkauskas: Tiesiog pasirinkau taktiką. Manau, reikėjo išplėsti būtent visuomenės atstovais.
– Bet vis tiek politikų skiriamų dauguma, kad ir visuomenės atstovais išplėsta.
K. Vilkauskas: Kaip mes atrenkame tuos žmones? Dabar į įstatymą įdėjome, kad tarybos nariai kuo labiau būtų nepriklausomi. Juk skirianti organizacija paskui neturi teisės daryti įtakos. Net priėmėme Giedrės Balčytytės pasiūlymą, kad jeigu jis pajaučia spaudimą, turi pranešti LRT tarybai ir paskelbti visuomenės informavimo priemonėse.
– Ir jūs tikite, kad taip ir bus?
K. Vilkauskas: Žiūrėkite, įstatymų leidėjas iš tikrųjų tiki, kad visi laikysimės įstatymų. Jeigu mes priimtume įstatymus netikėdami, kad kas nors jų laikysis, tai...
– Dar vieno dalyko labai noriu jūsų paklausti. Jūs sakote ir Seimo pirmininkas sakė, kad dabar tai rodys, jog visuomeninių lėšų naudojimas LRT bus efektyvesnis. Bet ta sukurta valdyba reikalaus, kaip ponas V. Juozapaitis sakė, maždaug pusės milijono. Aš radau kitą skaičių – 300 tūkstančių papildomų pinigų. Tai jūs didinate biurokratinį aparatą, jiems reikės mokėti pinigus, ir sakote, kad atsižvelgėte į Valstybės kontrolės išvadas ir efektyvesnį lėšų naudojimą?
K. Vilkauskas: Kaip ir minėjote, būtent Valstybės kontrolė ir nurodė, kad reikėtų efektyvinti valdymą. Iš tikrųjų ten, kur jau normalios įmonės, kuriose biudžetas siekia 50 milijonų, tikrai atsiranda valdyba. Vėlgi labai priklauso, kokie kompetentingi žmonės bus dabar valdyboje. Pažiūrėkime, dabar LRT taryba kovojo su administracija arba administracija su LRT taryba nesutaria, tai gali būti, kad būtent valdyba bus tas gerasis vadybinis buferis, kuris iš tikrųjų spręs daugelį klausimų.
– Pone V. Juozapaiti, jūs dar norėjote pridurti.
V. Juozapaitis: Tik priminsiu, kad Valstybės kontrolė nepasakė nieko apie blogą LRT valdyseną. Ji turėjo kitų priekaištų, kurie dabar yra taisomi. Ji turėjo priekaištų Tarybai. Tarybai – taip, ir dėl kompetencijos, ir dėl kitų dalykų. Kaip ir mes turime, pavyzdžiui, dabar Tarybai ar vienam Tarybos nariui, kuris neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų ir kuris yra veikiantis politikas vienoje savivaldybėje. Tokie šiandien veikiantys politikai bando daryti politinę įtaką nepriklausomam transliuotojui. To neturėtų būti. Tai, kad lieka aštuoni ir per kitus taip pat galimai bus politiškai angažuotų žmonių, – tai kelia didžiulį nerimą ir tą reikia taisyti.
– Ką gi, laukiame, ką darys prezidentas, ir tada lauksime kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kurį esate pažadėję. Ačiū, pone K. Vilkauskai, ačiū, pone V. Juozapaiti.
