Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikime Tiandzine Xi Jinpingas pasiūlė naują „pasaulinio valdymo iniciatyvą“, kuri remtųsi daugiapolio pasaulio koncepcija ir Kinijos lyderystės vizija. Tai buvo suprasta kaip ŠBO, pirmiausia Kinijos, diplomatinio karo su Vakarais pradžia. Diplomatinis karas vyksta siekiant perskirstyti galią, įtaką ir pakeisti teisėtumą bei statusų pripažinimą sudarant ar vystant naujas sąjungas.
Neretai diplomatinio karo veiksmus lydi ekonominiai konfliktai, sankcijos, karštieji „proksi“ karai, kai spaudimas daromas remiant trečiųjų, priklausomų šalių ginkluotus susirėmimus.
Laipsniškai kitų šalių valdomas tampa Rusijos ir Ukrainos karas, kur savo „statymus“ didina Kinija ir Vakarai. Didysis diplomatinis karas apverčia ankstesniąją Rusijos ir Ukrainos derybų reikšmę. Dabar derybos jau vykdomos ne dėl karo baigties, kaip daugelis tikisi, o karas plėtojamas dėl derybų sėkmės, karas tampa globalaus spaudimo priemone. Globalus diplomatinis konfliktas gali reikšti, kad dabartinis Rusijos ir Ukrainos karas tęsis, kol bus susitarta dėl pasaulio įtakų perskirstymo.
Įvardysiu, kaip man atrodo, šio karo aiškinimų istoriją. 2014 metais Ukraina teigė, kad karas vyksta dėl ribotos Rusijos intervencijos, o nuo 2022 metų – dėl plataus masto intervencijos. Atitinkamai šis karas aiškinamas ir Lietuvoje. O Rusija 2014 metais teigė, kad tai pilietinis ukrainiečių karas Donbase, o Maskva esą tik padeda silpnesniajai pusei. Tačiau 2022 metais ji jau teigė, kad vykdo specialią karinę operaciją prieš ukrainiečių nacionalizmą ir NATO plėtrą.
Po 2014 metų Minskas I ir Minskas II derybos ir susitarimai buvo bandymas arba suteikti okupuotoms teritorijoms Rusijai palankų politinį ir teisinį statusą, arba grąžinti jas Ukrainai. Tačiau po 2022 metų jau buvo kalbama, kaip ir kokiomis sąlygomis sustabdyti karą ir koks būtų dar penkių okupuotų regionų pripažinimas. Ukraina ir Vakarai jau kalba apie saugumo garantijas Ukrainai, o Rusija dar kelia teritorijų, kalbos ir religijos pripažinimo klausimus. Bet kokiu atveju, iškyla sudėtingas pripažinimo klausimas, o tai siejama jau su kalba, religija, kultūra, istorija, pagaliau, su žmonių mąstymo būdu.
Tačiau, prasidėjus Kinijos vadovaujamam diplomatiniam karui su Vakarais, kurį išprovokavo D. Trumpo tarifų politika, derybų tikslai keičiasi iš esmės ir pasirodo jau ne vietos ar regioninio konflikto, o globalios konkurencijos kontekste. Nors Rusija dar derasi dėl Ukrainos didindama reikalavimus NATO ir Vakarams, Kinija jau reikalauja tartis dėl naujos pasaulio tvarkos ir naujo pasaulio valdymo. Tokiu atveju Rusijos ir Ukrainos karas virsta trečiųjų šalių instrumentu, priemone, o kariaujančių šalių susitarimas tiesiogiai priklauso nuo naujų geopolitinių blokų interesų.
Bet kokiu atveju, karas, kurio nepavyksta sustabdyti, tampa vis labiau beprasmis, instrumentinis, bet Vakarai privalo parodyti ne tik savo jėgą, be to jau nebegalima išsisukti, bet ir savo diplomatinį supratingumą ir gebėjimą pripažinti, tai yra, dalyvauti politinės filosofijos debatuose, plėtoti filosofinę diplomatiją apie tai, koks gali būti mūsų pasaulis.
Diplomatija yra ne tik menas supakuoti į kelių žodžių formulę žinią, perduoti ją, bet ir suprasti pranešimą arba įtikinti adresatą. Šis menas turi daug bruožų, ne tik komercinių ar politinių, bet ir filosofinių. Xi Jinpingo iniciatyva yra politinės filosofijos veiksmas. O filosofinė diplomatija siekia paaiškinti, suprasti, įtikinti, pripažinti ar pakeisti. Kinijos lyderis kol kas formuluoja tik mįslę, kapsulę, kurią dar reikia hermeneutiškai išskleisti diplomatinių derybų metu.
Tokia diplomatija nėra vieša demokratija ar viešas svarstymas, nes tam, kad masės suprastų žinią, reikia ilgo aiškinimo darbo. Masės galvoja tiesmukiškai: kad bus sukurtas naujas pasaulio valdymo organas. Tačiau, ar tikrai tai turėjo omenyje Kinijos lyderis? O gal tai tik buvo užuomina Vakarų pasauliui, kad ŠBO ketina, o gal tik dar ieško būdų griežčiau oponuoti JAV ir Europos iniciatyvoms? O gal sakoma, kad Kinija nepritaria Trumpo subjektyviam šantažui tarifais ir to, kad JAV nebevykdo ankstesnių įsipareigojimų? O gal naujos pasaulio valdžios deklaravimas tėra būdas paslėpti gilias problemas Kinijos vidaus politikoje? Štai kodėl diplomatinių mįslių atskleidimas yra politinės filosofijos veiksmas.
Bet kokiu atveju, karas, kurio nepavyksta sustabdyti, tampa vis labiau beprasmis, instrumentinis, bet Vakarai privalo parodyti ne tik savo jėgą, be to jau nebegalima išsisukti, bet ir savo diplomatinį supratingumą ir gebėjimą pripažinti, tai yra, dalyvauti politinės filosofijos debatuose, plėtoti filosofinę diplomatiją apie tai, koks gali būti mūsų pasaulis.
Po Xi Jinpingo pareiškimų ir naujos ŠBO konsolidacijos bei augant Trumpo nenuspėjamumui ir iracionalumui susitarti bus dar sunkiau ir, neradus sprendimų, Rusijos ir Ukrainos karas keis savo charakterį tapdamas labiau nuožmus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
