Kiekvienam dideliam konfliktui ar karui aptarti analitikai parenka aibę analogijų ir metaforų, taip bandydami giliau ir aiškiau suvokti, kas vyksta, ir nesubanalinti situacijos. Pats karas pradžioje buvo lyginamas su Pirmojo pasaulinio karo poziciniu arba apkasų karu, o vėliau, visai netikėtai, – su filmo „Terminatorius“ distopiniais epizodais, kai dideli robotai dronai, turintys dirbtinį intelektą, medžiojo ir naikino žmones.
Derybos dėl Rusijos ir Ukrainos karo paliaubų ir galimos taikos jau buvo siejamos ir su Pietų ar Šiaurės Korėjų karo paliaubomis pagal fronto liniją, ir su 1938 m. Miuncheno, 1939 m. Molotovo–Ribentropo ir 1945 m. Jaltos sutarčių precedentais, kai buvo pasidalijama Europa. Galime aptarti dar vieną – „bado žaidynių“ – metaforą, kuri gal ir netiksli, ciniška, net konspiracinė, tačiau, man atrodo, kai ką gali paaiškinti apie Vakarų pasaulio veiksmus po 2022 m. vasario, kai prasidėjo Rusijos didžioji agresija.
Tradiciškai „bado žaidynėse“ dalyvauja mažiausiai dvi grėsmę gyvybei patiriančios, priešiškos ir todėl egzistenciškai susirūpinusios pusės ir trečioji – lošėjai. Tokį scenarijų sugalvojo rašytoja Suzanne Collins, pagal kurios knygas ir buvo kuriamos „Bado žaidynių“ („The Hunger Games“) filmų serijos ir atverta franšizė kitoms interpretacijoms.
Pasvarstykime susilaikę sekundei nuo to, kad karą pradėjo Kremlius, kad jis kaltas. „Bado žaidynėse“ Rusijos karių žūsta bent tris kartus daugiau nei ukrainiečių, tokia yra klasikinė puolimo kaina poziciniame kare. Dauguma Rusijos karių atvyksta iš „bado“, t. y. nepritekliaus, depresijos apimtų regionų, ir kariauja už pinigus, pagal sutartį.
Abi kariuomenės, vadinasi, iš dalies ir tautos, yra mirtinų varžytuvių situacijoje, kur pralaimėjęs gali netekti visko. Vladimirui Putinui karo nesėkmė reikštų Rusijos, kaip valstybės, katastrofą, o apie Ukrainą net nėra ką kalbėti. Kremlius būtinai nori pasiekti pergalę ir jo tikslas yra ne tik Donbaso regionas, bet ir visa Ukraina. V. Putinas galėjo pasiekti didesnių rezultatų korupcijos, šantažo ir politinių intrigų būdu, bet kvailai įsivėlė į kruvinų skerdynių tragediją. O Ukrainai nebebuvo ką daryti – turėjo gintis arba pralaimėti.
Dauguma Rusijos karių atvyksta iš „bado“, t. y. nepritekliaus, depresijos apimtų regionų, ir kariauja už pinigus, pagal sutartį.
Šias „bado žaidynes“ su skirtingu bei kintančiu interesu ir įsitraukimu stebi JAV, Didžioji Britanija, ES, Kinija, Iranas. Jos gali pristabdyti karo intensyvumą arba jį paskatinti. Abi pusės nuo karinių „bado žaidynių“ silpsta, tačiau situacija fronto linijoje beveik nesikeičia, kinta tik stebėtojų – finansuotojų ir ginklų tiekėjų – veiksmai.
Vieni iš stebėtojų serga už vieną, kiti už kitą pusę ir daro savo statymus – finansuoja ar moraliai mobilizuoja kurios nors pusės aktyvumą. Kai 2025 m. vasarį Donaldas Trumpas sakė Volodymyrui Zelenskiui, kad „jūs neturite kortų“, jis kalbėjo „bado žaidynių“ stebėtojo žvilgsniu, o kai V. Zelenskis atsakė, kad „mes nežaidžiame kortomis“, jis turėjo omenyje „bado žaidėjų“ būklę.
Ukrainiečiai norėtų išvengti, pasitraukti iš karo mėsmalės, tačiau to neįmanoma padaryti. Jei kas pasakys „pasiduokite“, „kapituliuokite“ – tai jau bus stebėtojų, lošėjų balsai. Tačiau priešingi sirgaliai draus tai padaryti. Galų gale derybos virto pokalbiu apie tai, kiek vienas iš sirgalių gaus atlygio iš žaidynių fondo. Pirmas to pareikalavo D. Trumpas.
Visos metaforos yra ribotos ir neatitinka tikrovės, bet padeda ją supaprastinti ir suprasti. Rimtai galvojanti diplomatija galėtų įveikti šį „bado žaidynių“ scenarijų, o tai reiškia, kad turėtų kritiškai pažiūrėtų į save, ką jie čia veikia.
Ukrainiečiai norėtų išvengti, pasitraukti iš karo mėsmalės, tačiau to neįmanoma padaryti.
Prezidentaujant Joe Bidenui buvo kalbama apie „pipetinį“ ginklų tiekimą Ukrainai: tik tiek, kad nepralaimėtų, arba kad būtų išsaugotas fronto linijos, tai yra skerdynių zonos, pastovumas. Žaidimą buvo galima nutraukti tiekiant dešimteriopai daugiau ginklų ir kitokios karinės pagalbos.
Lygiai taip pat yra ir su ukrainiečių atakomis – jos nuolatos buvo ribojamos dėl atstumo ir dėl taikinių, ypač varžant atakas prieš naftos perdirbimo įmones. Kinija taip pat galėjo suteikti Rusijai tiek ginklų ir tokią karinę pagalbą, kad jau daug kartų būtų prasiveržta pro fronto liniją. Tai ir yra „bado žaidynių“ strategija – stebėti kaip dvi šalys naikina viena kitą. Tačiau jei ši sekinimo praktika tuoj pat nebus nutraukta, rezultatai bus pasibaisėtini.
Kaip pamenate‚ „Bado žaidynėse“ iš daugelio išlieka vienas. Sakoma „karas baigėsi“, kai kita pusė nebegalės atsigauti. V. Putinui tai reiškia: Ukraina turi kapituliuoti, net jei dalis jos išsaugos formalią nepriklausomybę. Rusijos samdiniams tai taip pat reiškia atlyginimo netekimą ir grįžimą į stagnuojančius rajonus dar ir su palaužta psichika.
Diplomatija dėl „bado žaidynių“ nutraukimo pirmiausia reiškia ne ultimatumų Ukrainai svarstymą, o savo pačių – stebėtojų, rėmėjų – pozicijos labai kritišką įvertinimą, kaip jie gali patys pakeisti savo elgesį. Nutraukti, vadinasi, elgtis tikslingai, ryžtingai, kai pasakome ne ir jokių daugiau išlygų, kai nesutinkantis žaidėjas yra baudžiamas negailestingai, o karas tampa neįmanomas. Tokiu atveju turi būti užtikrintos karinės saugumo garantijos ir būtent jos turi būti svarstomos, o ne teritorijos.
Tokiu atveju tektų susitikti ne tik Rusijai su Ukraina, bet ir JAV su Kinija ir ES. Pakaktų suderinti šių šalių interesus, kad baigtųsi karas toje vietoje, kur šiuo metu yra fronto linija, būtų įvestos didelės ir galingos karo pajėgos, užvaldoma visa oro erdvė. Tik paskui gali būti padarytos teritorinės išlygos.
Man atrodo, kad dabartinės derybos pagaliau pasuko šia „bado žaidynių“ nutraukimo linkme, kai visos pusės pratinamos patylėti dėl „tiesos ir teisingumo“. Sunkiausia tai bus paaiškinti karo propagandos užvaldytoms tautoms.
„Bado žaidynių“ metafora nėra nei visa paaiškinanti, nei tiksli. Tačiau kai ką parodo. Svarbiausias netikslumas yra susijęs su religine ir ideologine sąmone – ne visi kariai kaunasi dėl pinigų, ypač tai liečia Ukrainą. Tikintys savo tauta, keršijantys už artimųjų mirtis, ideologiškai angažuoti žmonės jau kariauja todėl, kad kitaip negali ir nesutinka nusileisti. Štai kodėl „stebėtojai“ turės įvesti papildomas saugumo užtikrinimo kariuomenes ir nemenkas, tik dar neaiški nei jų sudėtis, nei dydis.
Abejoju, ar V. Putinas pats gali sustabdyti karo propagandos, neapykantos, žvėriškumo, pinigų, pramonės, alkoholio ir narkotikų srautus, prostitucijos ir dar visokiausio plauko mašiną fronto linijoje vienu savo įsakymu. Lygiai taip pat yra ir su Ukrainos kariuomene. Iš principo disciplinuota, bet parodys savo patriotinius, neapykantos nagus ne tik priešui, bet ir išdavikams, jei tik bus netinkamai sustabdyti mūšiai.
Taigi, nutraukti karą galima įvedant dideles ir aktyvias, o ne pasyvias kariuomenes, užvaldant visą oro erdvę ir įrodant, kad karas baigėsi, „bado žaidynės“ užsidarė ir katastrofa baigsis tiems, kas norės mūšius tęsti.
