Socialdemokratų partija greituoju būdu sudarė antrą valdančiąją koaliciją su antisemito Žemaitaičio partija ir valstiečių, rusiškos koloradkės garbintojo Tomaševskio bei antivakserių atstovais. Tai dar labiau antieuropinė, dar labiau antiukrainietiška, dar prorusiškesnė koalicija.
Galima sakyti, kad tai beveik tobula prorusiška koalicija. Iki pilnos Kremliaus laimės šioje koalicijoje trūksta tik generolo Tutkaus, daktaro Vaitkaus ir kalėjime sėdinčio Paleckio.
Prezidentas šią koaliciją pavadino neišvengiama klaida. Tai ne klaida, o Jansono-Nausėdos mąstymo yda. Klaida padaroma tada, kai žmonės ko nors nemoka, nežino, nesupranta arba jiems pritrūksta laiko nuspręsti. Nė vieno iš šių atvejų negalima pritaikyti Socialdemokratų partijai.
Rinkdamiesi partnerius socialdemokratai, kaip pernai, taip ir šįmet, turėjo bent tris europines alternatyvas jų sudarytai prorusiškai ir juodašimtiškai koalicijai.
Tai, kad ši antiukrainietiška ir prorusiška koalicija yra sąmoningas socialdemokratų sprendimas, rodo ir laikinojo partijos lyderio Sinkevičiaus pareiškimas po koalicijos sutarties pasirašymo.
Pasak Sinkevičiaus, „priimdami sprendimą kalbėjome nevyniodami į vatą, kad gali būti rimtų reputacinių problemų“, o ši partnerystė „gali kainuoti ir mūsų politiniam, moraliniam veidui“.
Kitaip sakant, Sinkevičius atmeta net klaidos tikimybę, ką jau kalbėti apie jos neišvengiamumą, taip padėdamas prezidentą į politinių radinių, kurių niekas niekada neieškos, lentyną.
Rusijai nereikės nė karo. Lietuva iš lėto, bet užtikrintai verčiama dar vienu korumpuotu prorusišku protektoratu pagal Vengrijos, Slovakijos ar Gruzijos pavyzdį.
Prorusiškiausia XXI a. valdančioji dauguma sudaryta neatsiprašius tautos už pirmojo premjero Palucko melus, makles ir varkes, siekiant asmeninio praturtėjimo. Tai irgi nėra klaida, o sąmoningas apsisprendimas, rodantis partijos panieką teisei ir demokratijai.
Ne klaida ir tai, kad laikinasis socialdemokratų lyderis po sutarties pasirašymo kiek padūsavo tik dėl partijos reputacijos, kuri išties nugarmėjo iki išvietės grindjuostės. Apie Lietuvos reputaciją Sinkevičius net nepagalvojo. Kaip ir apie nacionalinį saugumą.
Klausantis kolchozo mechanizatorių lygio juokelių pasirašinėjant Trijų paktą, sunku buvo atsiginti minties, kad nacionalinis saugumas neįeina į šitos grupės draugų planus nuo žodžio visiškai. Užtenka faktų, kad Energetikos ministerija atiduota „Nemuno aušrai“ su aistringu kovotoju prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę Skardžium, o Teisingumo ministerija – rusofašistinių koloradkių nešiotojams.
Simboliška, kad koalicijos sudarymo dieną paaiškėjo, jog laikinojo LSDP vado Sinkevičiaus bičiulio, Jonavos rajono tarybos nario biudžetui melžti įsteigta firmelė per ketverius metus gavo net 31-ą savivaldybės, kurios meru buvo Sinkevičius, užsakymą statybos ir remonto darbams.
Rusijai nereikės nė karo. Lietuva iš lėto, bet užtikrintai verčiama dar vienu korumpuotu prorusišku protektoratu pagal Vengrijos, Slovakijos ar Gruzijos pavyzdį.
Prezidentui atrodo, kad tai – neišvengiama klaida? O gal vis dėlto toks planas?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
