Donaldo Trumpo vadovavimo stilius laužo bet kokias nusistovėjusias normas. Tai turės didelės įtakos politinei kultūrai ir socialiniams procesams visame pasaulyje.
Kokį žaidimą žaidžia D. Trumpas? Kaip galima apibūdinti jo veiksmus? D. Trumpas nesirenka išvaikščiotų takelių, nepaiso visuotinai priimtų taisyklių ar pripažintų profesionalų patarimų. Priešingai – atrodo, jis turi ypatingą polinkį skelbti neįtikėtinas ir neįmanomas keistenybes, be to, jos teka nesustabdomu srautu.
Jis daro pareiškimus, kurių daugelis negalėtų net susapnuoti: Vladimiro Putino nuomonė jam svaresnė nei JAV specialiųjų tarnybų išvados, jis pareiškia, kad Kanada, Panamos kanalas, Grenlandija turi priklausyti JAV. Tradicija valstybės vadovams atidžiai bei atsakingai rinkti, nugludinti žodžius D. Trumpui nieko nereiškia – socialiniame tinkle jis kasdien skelbia po keliolika pranešimų. (patikslinta 2025-08-26, 19.20)
Tiesa, jo pasakyti žodžiai dažniausiai mažai ką reiškia – jis nuolat gali pareikšti vienas kitam prieštaraujančius dalykus. Verta prisiminti, kad visai neseniai, 2021 m. pradžioje, „Facebook“ ir „Twitter“ buvo užblokavę D. Trumpo paskyras, nustačius, kad ten skelbiami kurstytojiški pareiškimai. Nėra abejonių, kad šis precedentas daugiau nepasikartos, jau nekalbant apie tai, kad pasikeitus politinei konjunktūrai socialinių tinklų platformos gerokai susilpnino jose skelbiamo turinio priežiūrą.
D. Trumpas didžiausiu blogiu laiko laisvąją tarptautinę prekybą, kuri buvo tapusi viena iš svarbiausių vertybių JAV ilgus dešimtmečius propaguotoje pasaulio tvarkoje, ir pradėjo tikrą muitų karą. Jis atstumia ir nuvertina ilgamečius Vakarų partnerius, o Indijai, su kuria kelios JAV politikų kartos kūrė strateginę partnerystę kaip atsvarą Kinijai, nustatė aukščiausius muitus.
Jis atleido Statistikos departamento direktorę Eriką McEntarfer, kuri buvo tokia „įžūli“, kad skelbė objektyvią informaciją apie JAV darbo rinką. Nors skelbiasi atstovaujantis paprastiems žmonėms, eiliniams piliečiams, kartu D. Trumpas neslepia, kad tiesiogiai į jį besikreipiantys verslo magnatai, jei pademonstruos lojalumą, gali tikėtis išskirtinių privilegijų.
D. Trumpo personalo politika neturi jokių precedentų. Svarbiausias kriterijus jam – akla ištikimybė. Negana to, atrodo, kad skiriant į aukščiausias pareigas JAV šiuo metu didelis privalumas yra tikėjimas sąmokslo teorijomis. Gynybos sekretoriumi paskirtas buvęs kanalo „Fox News“ laidų vedėjas ir ilgametis D. Trumpo patikėtinis Peteʼas Hegsethas, kariuomenėje pasiekęs tik majoro laipsnį ir toli gražu neturintis patirties tokioms atsakingoms pareigoms, be to, skiriant Hegsethą buvo pažeista ilgametė tradicija gynybos sekretoriumi skirti abiem partijoms priimtiną, autoritetingą pareigūną.
Nacionaline žvalgybos direktore, ministro lygio pareigūne paskirta Kremliaus televizijos žvaigždė Tulsi Gabbard, reguliariai platinusi melagienas, kartojusi Rusijos teiginius, kad JAV ir Ukraina kuria biologinio ginklo programas, ir reiškusi pritarimą Rusijos prieštaravimui dėl galimos Ukrainos narystės NATO.
Garsus antivakcinio judėjimo šalininkas ir sveikatos duomenų klastotojas Robertas F. Kennedy jaunesnysis yra paskirtas sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretoriumi. Nenuostabu, kad pastaruoju metu jis dėl politinių priežasčių, vien dėl to, kad terapijos pavadinime yra žodis „vakcina“, nurėžė finansavimą itin perspektyvia laikomos imunoterapijos, mRNA vakcinų, skirtų vėžio prevencijai, tyrimams: nutraukti 22 projektai, kurių vertė 500 milijonų JAV dolerių, uždrausta pradėti naujus projektus. Taip vien dėl niekuo nepagrįstos paranojos nutolo viltys sukurti veiksmingą kovos su vėžiu priemonę.
D. Trumpas beveik atvirai reikalauja, kad būtų liaupsinamas. To reikalaujama netgi iš valstybių bei tarptautinių organizacijų vadovų. Kita vertus, tiems, kurie stojo prieš D. Trumpą, yra negailestingai keršijama. Vyksta tai, kas dar neseniai buvo sunkiai įsivaizduojama: persekiojami ne tik advokatai, kurie gynė klientus nuo JAV prezidento vykdomos politikos pasekmių ar dalyvavo keliant ieškinius prieš D. Trumpą, bet ir advokatų kontoros, kuriose jie dirba.
Tai daroma, pavyzdžiui, atimant federalinio saugumo pažymas, kurios dažnai yra būtinos advokatų kontoroms atstovaujant klientams ginčuose su valstybe ar dalyvaujant federaliniuose kontraktuose. Kontorų atstovams uždraudžiama patekti į federalinius pastatus, nutraukiami jau sudaryti federaliniai kontraktai.
Kitaip nei tikėtasi, paaiškėjo, kad valstybės tarnyboje dirbantys profesionalai, valstybės teisinė ir biurokratinė santvarka yra bejėgė sustabdyti D. Trumpo savivaliavimą ir destruktyvias improvizacijas. Trys valdžios, išskiriamos pagal klasikinę valdžių padalijimo teoriją, liko pajungtos vieno žmogaus įgeidžiams.
Valdžios stabdžių ir atsvarų sistema neveikia, nes JAV Senatas, Atstovų Rūmai ir Aukščiausiasis Teismas tampa ne demokratijos saugikliais, o prezidento galios įrankiais. Demokratijose tikimasi, kad nuo valdžios savivalės piliečius apsaugos visų pirma Konstitucija ir nešališki teismai, pritaikantys Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, tačiau Jungtinėse Valstijose teismai tapo politizuoti ir teisėjai vis dažniau priima sprendimus pagal politines nuostatas bei susiklosčiusią politinę konjunktūrą.
D. Trumpas nusitaikė į universitetų sektorių, kuris ilgus metus buvo JAV pasididžiavimas, išleidęs plejadas pasaulinio garso mokslininkų, pritraukęs milijonus užsienio studentų, pasiruošusių mokėti didžiulius studijų mokesčius, ir iškėlęs JAV į nekvestionuojamus lyderius mokslo, inovacijų ir aukštųjų technologijų srityse. D. Trumpas vos ne perpus sumažino universitetų federalinį finansavimą, apkarpė mokslininkų dotacijas , nustatė kliūtis atvykti užsienio studentams ir iš piršto laužtais pretekstais nusitaikė į atskirus pasaulinio garso universitetus.
Įvertinus šiuos faktus kyla klausimas – kur toliau žengs JAV, kur eina pasaulis? Įvertinus tai, kad JAV prezidentas yra (dabar jau galima sakyti – buvo) laikomas Vakarų pasaulio lyderiu, galingiausiu pasaulio žmogumi, tokia prioritetų ir vertybių pervarta neabejotinai paliks gilius pėdsakus ne tik JAV, bet ir viso pasaulio veide.
Šiandien negalima laikyti savaime suprantamu dalyku, kad D. Trumpo įpėdiniai JAV prezidento poste grįš prie demokratinių normų ir tvarkos, kuri buvo įprasta anksčiau. Deja, bet negalima atmesti tikimybės, kad JAV taps autoritarine valstybe – D. Trumpas jau pasėjo visuomenėje abejones rinkimų legitimumu, nuolat kartodamas nepagrįstus teiginius apie „suklastotus balsus“.
Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, tuo patikėjo didelė dalis amerikiečių. JAV prezidentas atlieka jėgos struktūrų repeticijas Los Andžele ir Vašingtone be aiškesnio teisinio pagrindo ir abejotinais pretekstais įvesdamas Nacionalinę gvardiją bei jūrų pėstininkus.
Didelė netektis yra tai, kad JAV neteko demokratijos simbolio statuso. JAV nebegalima kliautis kaip paveikiu liberalios demokratijos pavyzdžiu, pasaulyje lyderiaujančia galybe, tačiau tai gali būti ne paskutinis pokytis – žengiame į naują epochą vertybių prasme. Jeigu taip, neliks iki šiol, rodos, nepajudinamų tiesų, principų, vertybių. Viskas turės būti patikrinta iš naujo, naujai pervertinta, ir kas ten žino, kas užgims po tokios revizijos.
JAV – ekonomiškai galingiausios ir globalią su nieku nesulyginamą kultūrinę įtaką turinčios valstybės – pavyzdys turės didelę įtaką daugelio valstybių politiniam klimatui. Nedidelis, bet iškalbingas pavyzdys: LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis, paprašytas paaiškinti, kodėl jo partija pasirinko „Nemuno aušrą“ kaip koalicijos partnerę, pradėjo kalbėti apie D. Trumpo inspiruotą 2021 m. Kongreso rūmų šturmą ir siūlė paklausti D. Trumpo, kam priklauso Krymas, tuo duodamas suprasti, kad iki šiol įprastos tradicinės politikos praktikos bei taikyti standartai jau nebegalioja.
Tokia logika nuo šiol mėgins vadovautis daugelis Europos ir pasaulio politikų, tačiau, manau, kad toks požiūris yra netinkamas ir klaidingas. Standartus savoje šalyje turime nustatyti patys. Negalima jų mažinti, atsisakyti – priešingai, įvertinus tai, kas pasiekta, juos reikia stiprinti.
ES valstybės narės turi išsaugoti ir stiprinti demokratiją, kuri yra jungianti ES vertybė ir yra tapusi Europos tapatybės dalimi. Atšiaurūs vėjai, pučiantys pasaulyje, verčia giliau pažvelgti į nueitą kelią, atrasti ir įvertinti tai, kas vienija senąjį kontinentą, dar labiau susitelkti ir ieškoti vienybės. Požiūriui į karą Ukrainoje esant tarsi lakmuso popierėliui, nors ir lėtai, tačiau būtent toks procesas šiuo metu ir vyksta.
Taip pat skaitykite
* Šis tekstas buvo redaguotas, jame pataisyta faktinė klaida: D. Trumpas kalbėjo apie Grenlandijos, o ne Islandijos prisijungimą.
