Taip jau įprasta, kad pasakodami apie išgyventas katastrofas ir patyrę kitų negandų jautresni žmonės prisimena prieš pat jas matę gamtos siunčiamų ženklų – sapne kvietusį numirėlį, juodą debesį, netikėtai nuvirtusią tvirtą liepą ar kelią perbėgusį juodą katiną.
Galimas daiktas, kad po metų kitų, kai Lietuva atsidurs pasaulio ekonomikos šalikelėje dėl socialdemokratų ir jų satelitų prasuktos mokesčių abrakadabros ar sužlugdytos šalies gynybos, žmonės prisimins, kad prieš tą negandą po Vilnių tris dienas laisvai maklinėjo rudoji meška.
Tomis dienomis, kai po Vilnių maklinėjo meška, Seimo dauguma dukart viešai nusispjovė į Lietuvos istorinę atmintį.
Į Seimo surengtą Birželio 14-osios trėmimų minėjimą atėjo tik trys socialdemokratai ir du skvernelininkai. Penki iš 85 Seimo daugumos narių. Būtų atėję dar mažiau, bet du iš jų buvo paskirti kalbėtojais. Iš 15 Vyriausybės narių – vos keturi. Visi kiti Seimo socialdemokratai Lietuvos piliečių deportacijų į Sibirą metines šventė dūkdami partiniame sąskrydyje.
O kad tvirčiau pramuštų dugną, Birželio 14-osios išvakarėse dvidešimt socialdemokratų pasiūlė panaikinti Desovietizacijos komisiją, mat ši grasina palikti laisvą Lietuvą be paminklų okupantams ir kolaborantų vardais bei rusiškomis vertybėmis pavadintų gatvių.
Nesureikšminkim to. Nereiktų manyti, kad socialdemokratai ir jų satelitai tai padarė specialiai, jog paniekintų istorinę atmintį. Jiems taip išėjo. Nežino jie tų svetimų jiems datų ir nenori žinoti.
Birželio 14-oji jų galvose siejasi su vasara, iškylomis, šašlykais, o ne tų bjaurių buožių ir buržuazinių nacionalistų trėmimais į Sibirą. Jie nekalti, kad yra tokie. Dar labiau nekalti dėl to, kad juos išrinko ir dabar jiems kažką reikia veikti tame neaiškiame Seime.
Leiskit jiems mėgautis buvimu valdžioje. Per pusmetį Seime jie jau suprato, kad, kaip sakė vienas kašės treneris, reikia kažką ten pamakaluoti. Tai jie ir makaluoja. Su tokio pat makaluotojo prezidento pritarimu panaikins Desovietizacijos komisiją, užbanins vėjo jėgainių parką jūroje, grąžins Kolchozninkų vardą porai gatvių.
Taip pat galėtų panaikinti ir Okupacijos ir genocido dienos, Sausio 13-osios ir Kovo 11-osios minėjimus Seime. Kiek galima minavoti tą nemalonią kairiesiems praeitį? Paminės opozicija kur kamputyje ir užteks.
Meška po Vilnių maklinėjo tris dienas. Bet vargšas pasimetęs žvėris pasirodė išmintingesnis už 80 Seimo daugumos veikėjų. Žvėris karštligiškai ieškojo išėjimo iš jam nepažįstamo ir nesuprantamo miesto ir galiausiai rado kaip sugrįžti atgal į mišką.
Priešingai nei ta meška, socialdemokratai ir jų satelitai, atsidūrę jiems nesuprantamame valstybės valdymo darbe, visaip bando nuduoti, kad Seimas ir yra jų miškas. Kažką makaluodami jie maklinės po Seimą dar pusketvirtų metų. Nieko nepakeis net garsiausi rėkavimai, gamtininkų rekomenduojami apsisaugoti sutikus po miestą blūdijančią mešką.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
