Aiškėja, kad į tolimą industrinę praeitį orientuota mokesčių reforma, kurią kairieji iš pradžių bandė pridengti būtinybe gauti lėšų krašto gynybai nuo Rusijos, nieko bendro su gynyba neturės. Padidinus mokesčius tik išmaniausiems ir darbščiausiems lietuviams valdžia tikisi surinkti vos 278 mln. eurų daugiau, nors gynybai kasmet papildomai reikia 1,2 milijardo.
Nereiktų stebėtis, jei kurią dieną premjeras Paluckas praneš, kad pinigų fortifikacijoms ir apskritai gynybai nėra ir nebus. Taip manyti verčia pacifistinės premjero Palucko ir vieno iškiliausių socialdemokratų V. Andriukaičio kalbos.
„Nacionalinis saugumas negali remtis tik siaurais gynybos klausimais. Tuo keliu mus veda dešinieji, kurie akcentuoja ginklus. Ginklų garbinti nereikia“, – postringavo Paluckas Socialdemokratų partijos suvažiavime. Jam nepatiko ir tai, kad prorusiškiems veikėjams klijuojamos penktosios kolonos etiketės.
Europarlamentaras V. Andriukaitis piktinosi, kad šalyje per daug karo propagandos, ir gynė penktakolonį veikėją, kuris Baltarusijoje skelbė, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento.
Kam naudingas pacifizmas?
Tiktai agresorei Rusijai. Piliečiai ir politikai, raginantys statyti pasienio įtvirtinimus, pradėti gaminti šaudmenis ir dronus, ne ginklus garbina, o suvokia realybę be iliuzijų. Tai, kad laikas bėga ne Lietuvos apgynimo naudai. Lietuvai ginklų reikia daug ir dabar. Tiksliau, reikėjo vakar. Bet jų yra labai mažai.
Todėl kvietimas nekalbėti apie ginklus ir karą – Rusijos interesas. Premjeras valstybės, kuri neturi oro gynybos sistemų net sostinei ginti, skleidžia tautą nuginkluojantį defetizmą.
Nereiktų stebėtis, jei kurią dieną premjeras Paluckas praneš, kad pinigų fortifikacijoms ir apskritai gynybai nėra ir nebus. Taip manyti verčia pacifistinės premjero Palucko ir vieno iškiliausių socialdemokratų V. Andriukaičio kalbos.
Be ginklų neliks jokios Lietuvos – nei „neteisingos“ dešiniųjų su ginklais, nei „teisingos“ su darbščiausių lietuvių ekspropriacija ir kolaboravimu su penktąja kolona, kaip teisingumą mato Paluckas. Todėl šeštadieninė jo kalba artimesnė kvislingo, o ne laisvos šalies premjero kalbai.
Tiek Palucko, tiek Andriukaičio pacifistinis čirškėjimas vis labiau primena Sakartvelo gubernatoriaus B. Ivanišvilio statytinių kalbas. Tie irgi iš pradžių orą virpino tuščiomis europinėmis formulėmis, bet viskas baigėsi atviru kolaboravimu su nacistine Rusija.
Trijų partijų dauguma taip pat formaliai „už“ gynybos stiprinimą, pritaria ES sankcijoms Rusijai, bet kai tik reikalas prieina prie asmeninės lyderystės, akimirksniu pasklinda rusiška smarvė.
Kodėl taip yra?
Viena daugumos partija viena koja remiasi į penktąją koloną. Dauguma skvernelininkų – buvę R. Karbauskio bendražygiai. To, kuriam praturtėti padėjo „senas armėnas iš Maskvos“ ir kuris darė gešeftą su nešvaria rusiška salietra. O apie socialdemokratus viską pasako tai, kad jie karo metu savo lyderiu išsirinko tą, kuris visada buvo prieš gynybos stiprinimą.
Premjero žvejonę pas Barštį bandyta aiškinti atsitiktiniais sutapimais. Bet pacifistinės premjero kalbos, nuo pradinio gynybos tikslo nustumta mokesčių reforma, kaip ir nenoras pripažinti, kad valdžioje veikia Rusijos penktoji kolona, nėra atsitiktiniai sutapimai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
