Paukščiai, kaip ir daugelis kitų gyvūnų, savo giminės pratęsimą planuoja tuo metų sezonu, kai gamtoje yra pačios palankiausios sąlygos. Palankios sąlygos tai nereiškia tik šilumos ir saulės, tai labiau susiję su mitybos galimybėmis. Viena yra pramisti pačiam, o visai kas kita, kai reikia pamaitinti dešimtį nuolatos alkanų jauniklių. Tad dauguma sparnuočių giminei pratęsti renkasi vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžią, kai gamtoje vyksta įvairovės sprogimas ir maisto yra gausu.
Suaugęs paukštis yra mažiau išrankus lesalui. Pavyzdžiui, vadinamieji grūdlesiai paukščiai, tokie kaip žaliukės, čivyliai, net ir tie patys žvirbliai, gali visus metus misti vien augalų sėklomis. Visgi, jaunikliams augti yra būtinas baltyminis maistas, kuris dažniausiai yra gyvūninės kilmės. Įvairūs drugių vikšrai, musių lervos, sliekai bei skraidantys vabzdžiai yra pagrindinis maistas smulkių paukščių jaunikliams.
Ką jau kalbėti apie tą laiką, kai jaunikliai palieka lizdus ir bando savarankiškai išgyventi. Tėvai juos maitina vis mažiau ir mažiau, tenka patiems ieškoti lesalo, tad neįgudusiam ir gamtos pasaulį menkai pažįstančiam paukščiukui maistas turi būti lengvai pasiekiamas ir jo turi būti gausu. Tik vėliau, vasaros antroje pusėje, sparnuočių jaunikliai išmoksta prasimanyti sunkiau surandamų skanumynų – paragauja augalų sėklų ir įgunda jomis maitintis. Tuo tarpu vabzdžialesiai paukščiai vasaros pabaigoje ir rudenį patraukia į Afriką, kur vabzdžių randa žiemos metu.
Bet sugrįžkime į šį pavasarį. Sakysite, žvelgiant į vidutinę temperatūrą, nebuvo jis labai šaltas, juk balandį kai kuriomis dienomis vyravo net vasariška šiluma ir vaikščiojome trumpomis rankovėmis. Tad paukščiams turėjo patikti tas laikas, buvo ir jų maisto. Taip, išties, balandis buvo šiltas, bet balandį dar daug paukščių nebuvo grįžę į Lietuvą, o tie, kurie sugrįžo, dar tik kiaušinius perėjo ir jauniklių maitinimas jiems dar nerūpėjo. Dauguma sparnuočių jauniklius augina gegužės mėnesį, nes būtent šį mėnesį būna palankiausios sąlygos surasti maisto. Tad prisiminus šių metų gegužę vyravusius orus, tampa akivaizdu, kad paukščiams šis mėnuo kėlė nemenkų iššūkių.
Esant šaltam ir lietingam orui gamtoje itin sumažėjo vabzdžių, sulėtėjo jų vystymosi fenologija, todėl vabzdžių ir jų vikšrų buvo mažiau nei įprastai. Dalis vabzdžių spėjo išsiristi ir pradėjo skraidyti dar balandį, kai vyravo šilti orai, bet gegužę jų beveik nebeliko. Ar pastebėjote, kad iki šiol gamtoje beveik nėra uodų? Įprastais metais gegužės antroje pusėje miškuose pastarųjų kraugerių jau būdavo apstu.
Tokia šalta ir lietinga gegužė buvo itin nepalanki paukščių jaunikliams – tikėtina, kad šiais metais paukščių vados išaugs mažesnės nei įprastais metais, nes tėvai nesugebės išmaitinti gausių jauniklių vadų.
Visgi gamta yra prisitaikiusi amortizuoti trumpalaikius nukrypimus nuo normos, tad jei kitais metais pavasaris bus šiltas – sparnuočių jauniklių vėl bus gausu. Neramu tik dėl to, kad klimato kaitos sukeliami klimatiniai nukrypimai tampa vis dažnesni ir darosi vis sunkiau prisitaikyti net ir pačioms lanksčiausioms gyvūnų rūšims.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
