Balandžio 1-oji vis dar Melagių diena. Nors tiksliau būtų sakyti, kad tai visada buvo lengvų, nepiktų juokų diena. Tokia kvailių ir kiekvieno iš mūsų kvailumo patikrinimo bei visuotinio surašymo diena.
Balandžio 1-osios rytą būtina ką nors nepiktai apgauti. Jei pokštas pavykdavo, žmonės tikėdavo, kad pavasario darbai bus sėkmingi. Lietuviai ne tik išjuokdavo slunkius, bet ir iškrėsdavo jiems išdaigų. Tai ne vietoje rastas akėčias užmesdavo ant stogo, tai vežimą į prūdą įstumdavo.
Jei sudėtume visus talentingiausius kūrinius, parašytus per pastarąjį šimtmetį balandžio 1-osios progai, ir reakcijas į jas, išeitų stulbinama žmonių giminės kvailumo istorija, rodanti, koks patiklus žmogus ir kaip lengva manipuliuoti tais, kurie viską linkę priimti už gryną pinigą.
Nežinoma, kada pradėta švęsti Melagių diena. Viena versijų skelbia, kad net nuo III ar IV amžiaus, kai Romos imperatorius Konstantinas, kuris, kaip žinoma, įvedė Romoje krikščionybę, išpildė ir rūmų juokdarių prašymą kartą metuose leisti šalį pavaldyti jiems.
Pagal legendą balandžio 1-ąją Konstantinas perduodavo vyriausiam juokdariui valdovo sostą. Juokdarys tądien išsijuosęs meluodavo, parodijuodamas imperatorių.
Net jei tai tėra paika legenda, ji šiurpiai simboliška. Šiandien nebereikia laukti balandžio 1-osios, kad valstybės soste darkytųsi juokdarys. Kvailiai valdo valstybes. Melas liejasi laisvai kadencijomis.
Ketvirtį amžiaus miestui ir pasauliui meluoja ir mirtį bei sugriovimus aplink su melais sėja Rusijos fuhreris Putinas. Susiriesdamas meluoja pasaulio demokratijos citadele buvusių Jungtinių Valstijų prezidentas Trumpas.
Ne kartą melavo prezidentas Nausėda ir premjeras Paluckas. Melus triskart dienoj po valgio drožia vienos iš Seimo daugumos partijų vadas. Melavo buvęs VSD vadas ir tūkstančiai išrinktųjų Seimo bei rajonų tarybų narių, skiesdami, kad kasdien tautos labui nuvažiuodavo po kelis šimtus kilometrų.
Bėgėdiškai meluoja dešimtys naujienų portalų antraščių. Ką jau kalbėti apie šimtus Youtube kanalų, skelbiančių antivakseriškus, antimokslinius ir antilietuviškus blėnis.
Galima sakyti, gyvename melo vandenyne. Kurio lygis, keičiantis tiesa ir padorumu paremtam klimatui ir tirpstant melo įšalui, katastrofiškai kyla, vieną po kitos užliedamas tiesos salas.
Todėl balandžio 1-ąją – vis mažiau noro tegu ir lengvai ką nors prigauti. Regis, tą rodo ir sumenkęs žiniasklaidos dėmesys Melagių dienai. Kasmet vis mažiau įsimenančių tekstų.
Žinoma, tai nereiškia, kad dabar balandžio 1-ąją žmogus turėtų tik bliauti į skreitą. Vienintelis efektyvus ginklas prieš melą, kaip buvo, taip ir bus humoras. Į kurį vienintelį atsimušusios dažnai subliūkšta Rusijos propagandos ir dezinformacinių įmetimų bangos.
Ne be reikalo visi diktatoriai ir jų garbintojai totaliai, kaip vampyrai šviesos, nekerta humoro, neturi šio žmogiško jausmo. Instinktyviai jaučia, kad humoro iš žmogaus neatimti. Tai nenustokim patys juokauti ir šaipytis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
