Antrą kadenciją baigiantis Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis bus paskirtas ambasadoriumi prie NATO. Iš pirmo žvilgsnio, tai – gera žinia. Tai pirmas atvejis per 18 metų, kai su itin slapta ir jautria informacija dirbęs VSD vadas neišmetamas į gatvę.
Tačiau iš tikrųjų džiaugtis nėra dėl ko. D. Jauniškis ambasadoriaus titulą ir darbą Briuselyje gauna ne už tai, kad sąžiningai tarnavo Lietuvai. Prezidentas G. Nausėda ambasadoriaus darbą D. Jauniškiui išrūpino už tai, kad VSD vadas pasitarnavo G. Nausėdai dar tada, kai tuometis banko tarnautojas tik kandidatavo į prezidentus.
VSD vadas D. Jauniškis panaudojo savo galią ir valstybės išteklius, kad, pažeidžiant įstatymus, būtų patikrinti kandidatui G. Nausėdai talkinę savanoriai ir finansiniai rėmėjai. Kaip vėliau savo tyrimu išsiaiškino žurnalistai B. Davidonytė ir D. Pancerovas, VSD vadas pažeidė įstatymus.
Negana to, D. Jauniškis susidorojo su aukštu VSD pareigūnu T. Gailiumi, kuris apie šiuos bei kitus neteisėtus VSD vado įsakymus ir VSD veiklą informavo Seimą ir prokuratūrą. Pareigūnui buvo suteiktas slapto pranešėjo statusas, tačiau jį netrukus išdavė ir Seimas, ir prokuratūra.
VSD vado paslauga prezidentu tapusiam G. Nausėdai buvo tokia svarbi, kad jis D. Jauniškį netrukus pasiūlė skirti antrai kadencijai – vienintelį iš pirmą kadenciją baigusių aukštų valstybės pareigūnų, pasiūlytų buvusios prezidentės D. Grybauskaitės.
Keršydamas už pilietinę poziciją VSD vadas D. Jauniškis dviem koviniais Vyčio kryžiaus ordinais apdovanotą T. Gailių išmetė iš darbo. Tik kitos kadencijos Seimas pagaliau sudarė Seimo tyrimo komisiją ir nustatė, kad T. Gailiaus pranešimas buvo valstybinės svarbos, o VSD vadas D. Jauniškis pamynė Konstituciją ir įstatymus.
Prezidentas G. Nausėda ambasadoriaus darbą D. Jauniškiui išrūpino už tai, kad VSD vadas pasitarnavo G. Nausėdai dar tada, kai tuometis banko tarnautojas tik kandidatavo į prezidentus.
Tačiau neformali prezidento, socialdemokratų, skvernelininkų ir valstiečių sąjunga lėmė, kad teisingumas taip ir nebuvo atstatytas, o kaltieji ir toliau yra apdovanojami aukštais postais. Pažymėtina, kad D. Jauniškis ne kartą grasino kreiptis į teismą tiek dėl žurnalistų, tiek dėl Seimo tyrimo, bet to taip ir nepadarė.
Ambasadoriaus darbas – jau antroji G. Nausėdos dovanėlė įstatymus jo naudai pamynusiam pareigūnui už patarnavimą ir susidorojimą su apie tai pranešusiu sąžiningu pareigūnu.
Trumpai kalbant, prieš kelerius metus valstybei tarnavo du neabejotinų nuopelnų Lietuvai turintys pareigūnai. Vienas iš jų, T. Gailius, buvo įsitikinęs, kad žvalgybos institucija ir jos vadas negali būti aukščiau Konstitucijos ir įstatymų, o kitas, aukščiau jo stovintis D. Jauniškis, manė, kad kartais įstatymą galima paminti dėl asmeninio patogumo ir institucijos naudos.
Sąžiningas pareigūnas prezidento, Generalinės prokuratūros ir Seimo pastangomis buvo sumaišytas su žemėmis, liko be darbo. Nesąžiningas pareigūnas apdovanotas antra kadencija ir galimybe daryti naują diplomatinę karjerą.
Kokią žinią karo metu siunčia toks bendras prezidento ir valdančiųjų paskyrimas? Tai, kad sąžiningai tarnauti Lietuvai neapsimoka. Daug labiau apsimoka patarnauti aukščiau stovintiems.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
