Prasidėjus vienai įtempčiausių transatlantinių santykių krizei, kai Trumpas pradėjo derybas su Rusija ignoruodamas Ukrainą ir Europos sąjungininkus, pasigirdo kreipimųsi į JAV gyvenančius lietuvius. Esame raginami mobilizuotis ir panaudoti savo įtaką JAV. Be abejo, situacija kritiška. Iš vienos svarbiausių Ukrainos sąjungininkų JAV staiga tapo keliančia grėsmę Ukrainai ir Baltijos šalims valstybe, pradėjusia naują santykių etapą su teroristine Rusija. Tačiau ar tikrai diasporos gali paveikti JAV užsienio politiką? Ar jos turi įrankių tai padaryti?
Istoriškai visuomenės įtaka JAV užsienio politikai buvo ribota. Didžiausią įtaką JAV užsienio politikai turi prezidentūra; prieš Trumpą didelę įtaką turėjo Užsienio reikalų bei Gynybos departamentai, taip pat Kongresas (ypač Senatas). Vienintelė išimtis – Vietnamo karas, kai didžiulis visuomenės nepasitenkinimas privertė JAV Vyriausybę pakeisti užsienio politikos kryptį ir pasitraukti iš Vietnamo.
Tačiau tai nereiškia, kad diasporos negali nieko padaryti. Įvairios diasporos – lenkų, vietnamiečių, kubiečių bei kitų grupių – stengėsi ir tebesistengia paveikti JAV užsienio politiką savo „kilmės“ šalių naudai. Manoma, kad viena įtakingiausių grupių – JAV žydų bendruomenė, kurios nemažai narių palaiko Izraelį. 2007 metais išleista kontroversiška Johno Mearsheimerio ir Stepheno Walto knyga apie šios bendruomenės įtaką JAV užsienio politikai sukėlė daug diskusijų apie didelę „Izraelio lobistų“ įtaką JAV užsienio politikai. Diskusijos metu paaiškėjo, kad daug kitų veiksnių, ne tik diasporos lobizmas, veikia šią politiką.
Tačiau tuo pat metu galima identifikuoti įrankius, kuriuos diasporos gali panaudoti, mėgindamos paveikti JAV užsienio politiką. Tai spaudimas Kongresui, mėginimas paveikti įvairius įstatymus, susijusius su užsienio politika. Diasporos grupės gali mėginti kontaktuoti tiesiogiai su vykdomąja valdžia, mėginti paveikti visuomenės nuotaikas per demonstracijas ir žiniasklaidą. Diasporos gali teikti tiesioginę pagalbą bei rinkti pinigus. Ypač svarbi diasporos įtaka rinkimų metais, kai kandidatai į valstybės postus mėgina gauti kiek įmanoma daugiau paramos iš įvairių grupių. Negalima nuvertinti ir kultūrinės diasporos diplomatijos – filmų, knygų, muzikos, meno platinimo bei istorinio diskurso kūrimo.
Šaltojo karo metais lietuvių diaspora naudojo visus šiuos instrumentus. Buvo aiškus tikslas – nepriklausoma Lietuva. Kovai vadovavo Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, nuo 1955 m. veikiantis JAV. Prie kovos prisidėjo daugybė lietuvių bendruomenių įvairiose valstijose. Nuo 1961-ųjų JAV užsienio politiką mėgino ir tebemėgina paveikti tada įsikūręs JBANC (Joint Baltic American National Committee, arba Jungtinis Baltijos tautų nacionalinis komitetas Amerikoje). JBANC mėgina paveikti Kongresą ir vykdomąją valdžią visais klausimais, susijusiais su Baltijos šalių interesais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir įstojus į NATO, lietuvių diasporos politinis aktyvumas susilpnėjo. Rusijos karas prieš Ukrainą 2014 metais ir ypač 2022-aisiais vėl padidino šį aktyvumą. JAV lietuvių bendruomenė, nevyriausybinė organizacija, jungianti lietuvius, gyvenančius JAV, per kelerius metus surinko apie 10 milijonų dolerių paramos Ukrainai.
Tačiau 2025-aisiais Trumpo veiksnys komplikuoja situaciją. Matome, kad yra sutrikęs JAV užsienio politikos darymo mechanizmas. Kiti prezidentai klausė patarimų ir derino veiksmus su kitomis institucijomis, o Trumpas elgiasi spontaniškai ir dažnai keičia savo teiginius ir nusistatymus. Pavyzdžiui, vasario 18 dieną Trumpas apkaltino Ukrainą pradėjus karą su Rusija, tačiau po trijų dienų pakeitė savo nuostatą, pripažindamas, kad Rusija visgi užpuolė Ukrainą, o ne atvirkščiai. Paprastai užsienio politikoje dalyvauja ir Kongresas. Nepaisant melagingų Trumpo teiginių, tik keli respublikonai stojosi ginti tiesos apie Ukrainą. Apskritai yra labai mažai pasipriešinimo imperialistiniams Trumpo pareiškimams apie Kanadą, Grenlandiją ir Panamą. Galimas dalykas, kad JAV taps grobuoniška ir savanaudiška veikėja tarptautiniuose santykiuose, kuriai visuomenės balsas tiesiog nerūpi.
Trumpo veiksnys svarbus ir diasporos politikai. Reikia pripažinti ir tai, kad Amerikos lietuvių bendruomenėje, kaip ir visoje Amerikos visuomenėje, yra susiskaldymo. Nemažai lietuvių, gyvenančių Amerikoje ir turinčių balsavimo teisę, balsavo už Trumpą. Neaišku, ar jų nuostatos pasikeitė Trumpui pradėjus derybas su Putinu, bet radikaliai skirtingos politinės nuostatos gali būti kliūtis diasporos mobilizavimuisi. Skirtingos politinės pažiūros netrukdo švęsti Lietuvai svarbias šventes bei palaikyti kultūrą, tačiau dar nėra aišku, ar pakitusi geopolitinė situacija padės JAV gyvenantiems lietuviams tapti politiškai aktyviems taip, kaip buvo Šaltojo karo metais.
Tačiau yra nemažai dalykų, kuriuos gali daryti kiekvienas JAV pilietis, taip pat ir JAV gyvenantys lietuviai. Nors Trumpo užsienio politiką šiuo metu paveikti yra sunku, tačiau svarbu išlaikyti demokratijos likučius ir priešintis augančiam Trumpo ir Musko autoritarizmui. Dar 2017 metais Timothy Snyderis savo knygoje „Apie tironiją“ rašė, kad JAV demokratijos išsaugojimui yra be galo svarbu ginti tiesą. Trumpas puikiai moka keisti diskursą ir melą pateikti kaip tiesą. Daug žmonių patikėjo, kad 2020 metų rinkimai buvo suklastoti; kad 2021-ųjų sausio 6 dienos maištas tebuvo taikus protestas. Dabar jis mėgina keisti diskursą apie Rusijos genocidinį karą prieš Ukrainą. Kiekvienas mažas žingsnis – dalyvavimas demonstracijoje, laiškai atstovams Kongrese, ištikimybė istoriniams faktams – tai svarbūs pasipriešinimo būdai. Vienas svarbiausių JAV lietuvių diasporos pasiekimų Šaltojo karo metais buvo istorinės tiesos apie Baltijos valstybių neteisėtą okupaciją išsaugojimas. Tiesos apie Rusijos agresiją Ukrainoje sakymas ir gynimas JAV šiandien itin svarbus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
