Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Paryžių, Dievo Motinos katedros atstatymo iškilmes, pakvietė 1 500 svečių iš viso pasaulio. Tarp jų buvo ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Abu jie susilaukė didžiausio žiniasklaidos dėmesio.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis net susilaukė susirinkusios publikos ir kviestinių svečių prie katedros plojimų. Trijų prezidentų slaptas pokalbis, įvykęs prieš prasidedant iškilmėms, truko apie pusvalandį. Tačiau jų pasiųsta žinia žurnalistams išsiskyrė turiniu.
JAV prezidentas D. Trumpas po susitikimo su V. Zelenskiu ir E. Macronu paragino Kyjivą ir Maskvą „neatidėliotinai“ užbaigti karą ir sudaryti taiką. Pabaigti beprotybę, per kurią žūsta tūkstančiai jaunų žmonių ir taikių gyventojų, sakė D. Trumpas.
V. Zelenskis Paryžiuje pakartojo Ukrainos poziciją, kad taikos su agresoriumi klausimą reikia spręsti jėga. Neužtenka popieriuje surašyti taikos sąlygų, reikia garantuoti Ukrainai ilgalaikes saugumo garantijas. Kol jų nėra, negali būti ir ilgalaikės taikos, sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas, ko gero, yra labiausiai vertinamas išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo iš visų Europos Sąjungos vadovų. Neatsitiktinai jis sutiko atvykti į Paryžių dar oficialiai neidamas prezidento pareigų. E. Macrono kalbos apie didesnę Europos autonomiją, ypač karinėje srityje, susisieja su D. Trumpo pozicija perduoti Europos saugumo reikalus spręsti pačiai Europai be JAV įsikišimo į Europos šalių gynybos reikalus.
Įdomu, kad prieš išvydamas į Paryžių, anot vokiečių televizijos ARD ir JAV kanalo NBC, D. Trumpas prasitarė, jog JAV tikriausiai sumažins paramą Ukrainai. Tokia žinia paskelbta tik kitą dieną, kai D. Trumpas jau buvo Paryžiuje. Atrodo, kad išrinktasis Amerikos prezidentas nėra galutinai apsisprendęs dėl galimo paramos sumažinimo ar jos išlaikymo tokiu pačiu mastu. Nors dabartiniai D. Trumpo pareiškimai gali būti tik taktiniai manevrai.
Galutinė JAV pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą paaiškės po D. Trumpo prisaikdinimo 2025 m. sausio 20 d. Ir, matyt, nuo neseniai D. Trumpo paskirto JAV eksgenerolo Keitho Kelloggo, kuris vadinamas D. Trumpo žmogumi, turinčiu užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos. [MB1] Ar jam tai pavyks, jokių garantijų nėra. Bet akivaizdu, jog eksgenerolas, tarnavęs dar Vietnamo kare, yra ištikimas prezidentui ir ištikimai vykdys jo valią.
Bet turėkim vilties, kad išrinktajam JAV prezidentui D. Trumpui tai pavyks padaryti nepažeminant ir nenuskriaudžiant už nepriklausomybę ir laisvę kovojančios Ukrainos.
Po prezidentų susitikimo Paryžiuje Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmą kartą viešai paskelbė žuvusiųjų ir sužeistų Ukrainos kovotojų skaičių, atsakydamas į D. Trumpo informaciją apie žuvusiųjų skaičių Ukrainos pusėje.
Nuo Ukrainos užpuolimo 2022 m. vasarį Ukraina fronte neteko 43 tūkst. karių ir dar 370 tūkst. kovotojų buvo sužeisti. Pasak Ukrainos prezidento V. Zelenskio, pusė sužeistų ukrainiečių grįžo kovoti į frontą prieš Ukrainą užpuolusius Rusijos okupantus. Rusija, kai kuriais duomenimis, kovose su ukrainiečiais netenka iki 1 500 karių kiekvieną dieną. Žinoma, duomenys, vykstant karo veiksmams, negali būti visiškai tikslūs.
Rusija, reaguodama į išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo raginimus, teigė, jog ji pasisako už derybas su Ukraina 2022 m. buvusių Stambulo derybų rėmuose. Derybos buvo nesėkmingos. Jos vyko pirmą karo savaitę ne pačiu aukščiausiu lygiu. Rusijos reikalavimai per derybas Stambule neatitiko Ukrainos interesų.
Dabar Vakarų spaudoje daug rašoma apie galimas paliaubas Rusijos kare su Ukraina. Apie tai jau kalba ir Ukrainos pusė. Girdėti balsų, jog Ukraina laikinai galėtų atsisakyti dalies teritorijų, kurias dabar yra užėmusi Rusijos kariuomenė. Apie tai užsiminė ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, sutikdamas atsisakyti dalies rytinių Ukrainos žemių, įskaitant Krymo pusiasalį, jei Ukrainos kontroliuojamos teritorijos bus priimtos į NATO. Tačiau tokiam žingsniui priešinasi Vakarai, o Rusija kategoriškai nesutinka su tuo, kad Ukraina taptų NATO nare.
Panašu, vargu ar greitu laiku bus pasiektos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos. Jei ir bus pasiektos paliaubos 2025 m., tai kaži ar bus susitarta dėl taikos.
Bet turėkim vilties, kad išrinktajam JAV prezidentui D. Trumpui tai pavyks padaryti nepažeminant ir nenuskriaudžiant už nepriklausomybę ir laisvę kovojančios Ukrainos.
