Nuo gegužės 1 dienos viešosiose erdvėse gyventojai dažniau sutiks šunis pagalbininkus. Įtvirtinta žmonių su negalia teisė ne tik lankytis parduotuvėse, bet ir keliauti viešuoju transportu, taksi ar gauti pavežėjų paslaugas. Taip pat nuo šiol gyventojai galės kreiptis ir dėl šuns pagalbininko kompensavimo.
Rubis dar tik mokosi būti šunimi pagalbininku. Ateityje jis padės šeimininkei su regos negalia. Iki šiol parduotuvėse šunims pagalbininkams, dar neišlaikiusiems egzamino, lankytis nebūdavo leidžiama, tačiau nuo gegužės tvarka keisis.
„Atsiras mokinio statusas, kas labai gerai, nes anksčiau būdavo į parduotuves galima papulti tik su parengtu šuniu ir su atitinkamais dokumentais, o šiandien jau po įstatymo pakeitimo atsiras mokinio statusas ir mokinys lygiai taip pat galės visur papulti“, – sako Tarnybinės šunininkystės klubo vadovas Vaidotas Glodenis.
Atnaujinus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir tikslinių kompensacijų įstatymus, šunų pagalbininkų paruošimas bus kompensuojamas. Taip pat tiksliai apibrėžta, kur jie galės lankytis. Įsileisti šunis pagalbininkus turės ne tik parduotuvės, bet ir taksi ar pavėžėjai.
„Išsikvietus taksi, kuris veža šunis, jei didelis šuo, jie kartais irgi nenori vežti, pavyzdžiui, be dėžės. Tuo tarpu neįgaliajam turėti dėžę kartu visur einant su šuniu tai yra tiesiog neįmanomas dalykas“, – teigia „Šunys asistentai“ vadovė Irina Liubertė.
Kad šuo padeda šeimininkui, bus galima suprasti ir iš jo žymėjimo.
„Bus visoje Lietuvoje bendras šunų pagalbininkų ženklinimas ir yra įstatymo numatyti tam tikri logotipai, užrašai ir visi skiriamieji ženklai“, – pažymi V. Glodenis.
Didieji parduotuvių tinklai teigia jau prieš kurį laiką pradėję įsileisti šunis pagalbininkus. Tačiau atkreipia dėmesį – paprasti augintiniai į maisto parduotuves ir toliau nebus įleidžiami.
„Darbuotojai periodiškai yra apmokomi, jiems primenama. Esame paruošę specialias atmintines, kas yra šuo pagalbininkas, kuo jis skiriasi nuo paprasto gyvūno“, – sako „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.
„Šviečiame ne tik savo darbuotojus, bet ir savo partnerius, kurie teikia saugos paslaugas bei netgi savo pirkėjus. Dar nuo rugsėjo buvome pradėję viešą kampaniją mūsų parduotuvių ekranuose“, – teigia „IKI“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Apie pokyčius pranešama ir pavežėjams.
„Informavome apie pasikeitimus elektroniniu laišku, supažindinome su pagrindiniu pasikeitimu ir dokumentais, kuriuos gali tekti paprašyti, jei atsirastų toks poreikis“, – kalba „Bolt“ pavežėjimo paslaugos vadovas Lietuvoje Laimonas Jakštys.
Tačiau pavežėjų atstovai pažymi, net ir pasikeitus įstatymams kai kurie vairuotojai paslaugos negalės suteikti.
„O ką daryti tokiu atveju, jei vairuotojas yra alergiškas šunims arba galbūt paniškai bijo šunų, tai šitie klausimai vis tiek lieka neišspręsti“, – sako Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas.
„Rekomenduojame iš anksto, jei yra ta galimybė, jei planuojate kelionę, informuoti vairuotojus ar išankstine žinute, ar skambučiu“, – sako „Bolt“ Pavežėjimo paslaugos vadovas Lietuvoje L. Jakštys.
Nors žmones su negalia pokyčiai džiugina, jie tvirtina – dėl dalies paslaugų toliau teks kovoti.
„Pavyzdžiui, spa centrai, prie vandens erdvės būtent. Dažnai galvojama, kad, na, šunys, pavyzdžiui, lips į vandenį, ko neturėtų įvykti, tikrai jie neturėtų ten lipti“, – mintimis dalijasi „Šunys asistentai“ vadovė I. Liubertė.
Nevyriausybinės organizacijos primena – šunų pagalbininkų glostyti ar kalbinti negalima. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 20 tokių gyvūnų, tačiau iš tikrųjų gali reikėti bent pusantro tūkstančio.
