Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę žada apsispręsti dėl dalyvavimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose.
„Aš šią savaitę turbūt padarysiu galutinai (sprendimą – ELTA), nes mano skyrius dar turės susirinkimą šią savaitę, tai bus proga pasišnekėti su savo partiečiais ir savo bendražygiais“, – žurnalistams po pirmadienio vakarą vykusio LSDP valdybos posėdžio sakė M. Sinkevičius.
Gegužę vyks LSDP pirmininko rinkimai, į kuriuos partijos skyriai jau pradėjo kelti savo kandidatus. Keliolika skyrių iškėlė laikinojo LSDP pirmininko, Jonavos rajono mero M. Sinkevičiaus, parlamentaro Vytauto Grubliausko, Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo kandidatūras.
Tiesa, tiek R. Duchnevičius, tiek ir V. Mitrofanovas informavo, kad rinkimuose nedalyvaus, o palaikys M. Sinkevičiaus kandidatūrą.
Priekaištų Vyriausybės darbui nėra
M. Sinkevičius taip pat patikino, kad kalbos, jog išrinktas oficialiu partijos pirmininku, jis svarstytų galimybę dirbti Vyriausybėje ar net perimti premjero pareigas, tėra spekuliacijos.
„Tos kalbos tik spekuliacijos, aš pareigų turiu pakankamai – Jonavos meras, šeimos tėvas, partijos pirmininkas laikinasis. Tai, aš manau, kad man daugiau nei pakanka tų pareigų, kurias aš veikiu ir situacija mane tenkina“, – sakė politikas.
„Manau, kad jokių priekaištų Vyriausybei šiai negalima išsakyti ir aš tikrai stengsiuosi, kad ji realizuotų tuos užsibrėžtus maksimalius darbus, įgyvendintų savo programą. Tokią matau savo rolę“, – pridūrė jis.
LSDP lyderis tikino, kad priekaištų Vyriausybės ir premjerės Ingos Ruginienės darbui nenuskambėjo ir valdybos posėdyje. Visgi, pasak jo, posėdžio metu buvo nutarta ateityje labiau tarpusavyje sukalibruoti partijos lyderių pozicijas.
„Jokių nei pabarimų, nei pagrūmojimų, nei jokių neigiamų aspektų premjerės ar Vyriausybės kabineto atžvilgiu nebuvo išsakyta, buvo pašnekėta, kad situacija, kaip visą laiką, pavasarį ir pavasario sesijoje įtempta, buvo pasakyta, ir mano pastebėta, kad sociologinės apklausos Lietuvoje panašiai kaip horoskopai – reikia tikėti tais, kurie tau palankūs, nes vieni rodo, kad mes pirmi, kiti rodo, kad mes ketvirti“, – patikino M. Sinkevičius.
„Tai vertiname visas įtampas, kalbamės, diskutuojame, aš paprašiau, kad kolegos vis daugiau laiko leistų sinchronizacijai pozicijų, kad nebūtų vienu ar kitu klausimu penkios skirtingos socialdemokratų nuomonės – skirtingų lyderių, partijos vadovo, premjero, komiteto pirmininko, Seimo nario – tada atrodome gal šiek tiek išbalansuoti“, – pridūrė jis.
Diskusijų dėl koalicijos sudėties nekilo
Anksčiau viešoje erdvėje kai kuriems socialdemokratams ne kartą suabejojus dėl tolesnio darbo su „Nemuno aušra“, M. Sinkevičius teigė, kad šįkart LSDP valdybos posėdyje diskusijų apie galimus koalicijos pokyčius nekilo.
„Kažkaip labai ramiai, turbūt ir mano paties nuostabai, neiškilo kažkokių klausimų dėl koalicijos sudėties. Ar partnerių elgesio, netakto ar panašių dalykų. Buvo labiau kalbėta, kad Kapčiamiesčio, matyt, fone retorika yra viena, o balsavimas parodys ką kitą. Bet sulaukime balsavimo“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.
Naują socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamą ministrų kabinetą suformavo LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
Visgi pastaruoju metu dalis socialdemokratų viešoje erdvėje ėmė abejoti dėl tolesnio darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamais „aušriečiais“.
Sinkevičius: svarstomi pakeitimai, kuriais būtų ilginama partijos pirmininko kadencija
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, jog jo vadovaujamos politinės jėgos statute gali atsirasti pokyčių – siūloma ilginti partijos pirmininko kadenciją.
„Yra pasvarstymai dėl kadencijos, kokiai kadencijos trukmei būtų renkamas (partijos – ELTA) pirmininkas. Kalbama apie ketverius metus, tokią diskusiją turėjome praeityje“, – po partijos valdybos posėdžio žurnalistams pirmadienį teigė M. Sinkevičius.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas tikino, jog galimi pokyčiai galėtų būti patvirtinti gegužę vyksiančiame partijos suvažiavime. Kartu jis pabrėžė, jog galimus statuto pakeitimus dar turės aptarti partijos skyriai.
„Jie (pokyčiai – ELTA) jeigu ir bus patvirtinti tai bus patvirtinti (partijos – ELTA) suvažiavime. Statuto grupė pristatė siūlymus (…), iki suvažiavimo bus pasiūlyta juos apsvarstyti ir skyriuose, kad būtų mažiau diskusijos atvykus į suvažiavimą“, – sakė jis.
Anot M. Sinkevičiaus, siūlomi ir kiti statuto pakeitimai.
„Taip pat yra norima išplėsti politinio pasitikėjimo pareigūnų ratą, kurie moka solidarumo mokestį partijai (…). Dėl to, kad valdybą sudarytų pirmininkas ir pavaduotojai, be garbės narių“, – komentavo politikas.
Šiuo metu partijos statutas numato, jog pirmininkas yra renkamas kas dvejus metus – jį slaptu balsavimu tvirtina partijos suvažiavimas.
M. Sinkevičius teigė, jog jei galimi pakeitimai būtų patvirtinti, jie įsigaliotų tik nuo kitos kadencijos.
„Įsigaliotų tik vėliau“, – tikino LSDP lyderis.
LSDP vadovas apie priemones dėl augančių kuro kainų: sutarta, kad ministrai parengs aiškų planą
Lietuvai ieškant būdų, kaip suvaldyti padidėjusias kuro kainas, socialdemokratų lyderis M. Sinkevičius sako, jog buvo nutarta už šią sritį atsakingiems ministrams pavesti parengti aiškų planą šiai krizei spręsti.
„Buvo susitarta, kad pasižiūrėsime į klausimą konceptualiai: kuras, dujos, kainodara – ką mes čia galime kaip valstybė padaryti. Yra namų darbų darbai energetikos, finansų ministrams“, – pirmadienį po LSDP valdybos posėdžio teigė M. Sinkevičius.
„Buvo sutarta (…), kad finansų, energetikos, galbūt net ir ekonomikos ministrai, parengtų labai aiškų, suprantamą planą, kaip mes padėsime Lietuvos gyventojams, vartotojams, vairuotojams, kurie pilasi kurą išgyventi šitą neigiamą aspektą kuro brangimo“, – kalbėjo jis.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pirmadienį teigė, jog pagrindinės priemonės siekiant normalizuoti degalų kainas Lietuvoje – kuro atsargų įliejimas į rinką ir konkurencijos stebėsenos stiprinimas. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nėra svarstomi jokie laikini ar ilgalaikiai mokestiniai pakeitimai.
Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus.
Visgi, kaip pabrėžė politikė, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete.
Ji taip pat tikino Finansų ministerijai pavedusi parengti kelias alternatyvas kovai su augančiomis degalų kainomis
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų padidėjo iki 32 centų
Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.
Baltijos šalyse benzino vidutinės kainos per savaitę padidėjo 5,4–9,9 proc., o dyzelino – 15,8–19,4 proc., benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo iki 32 centų.
Šokinėjant kuro kainai, premjerė anksčiau teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti degalų kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms – tokius sprendimus jau priėmė Vengrija ir Kroatija.
Kartu Vyriausybės vadovė pabrėžė būtinybę įvertinti, ar tokiems sprendimams yra galimybių valstybės biudžete.
