Pasaulinė naftos rinka išgyvena istorinį šoką: po smūgių Chargo salos terminalui ir Hormūzo sąsiaurio blokados „Brent“ rūšies naftos kaina įsitvirtino virš 105 JAV dolerių už barelį ribos. Politiko ir ekonomisto Vladimiro Milovo teigimu, ši krizė tapo „dovana“ Kremliui, nes Vakarų dėmesys nukrypo į Artimuosius Rytus, o kritiškos amunicijos sąnaudos naujame konflikte mažina karinės paramos Ukrainai apimtis. Galiausiai V. Putinas gauna dvigubą naudą: antpelnius iš brangios naftos ir tarptautinio spaudimo susilpnėjimą pasaulinio chaoso fone.
Šį straipsnį galite skaityti ir rusų kalba.
Kovo 13 d. paskelbtame „Financial Times“ straipsnyje teigiama, kad Maskva yra „didžiausia laimėtoja“ Artimųjų Rytų konflikte. Leidinio vertinimais, prasidėjus karui Irane, Rusijos pajamos iš naftos pardavimo smarkiai išaugo ir pasiekė 150 mln. dolerių per dieną. Hormūzo sąsiaurio blokada Indijos ir Kinijos paklausą nukreipė į rusišką žaliavą, o tai agresorės biudžetui vien iš eksporto mokesčių jau atnešė nuo 1,3 iki 1,9 mlrd. dolerių papildomo pelno.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau paragino Europos ir Azijos šalis pasiųsti karo laivus laivybai Hormūzo sąsiauryje apsaugoti, mat šis faktiškai užblokuotas dėl Irano smūgių grėsmės.
„Tikiuosi, kad Kinija, Prancūzija, Japonija, Pietų Korėja, Didžioji Britanija ir kitos valstybės, nukentėjusios nuo šio dirbtinio ribojimo, nusiųs laivus į šį regioną, kad Hormūzo sąsiauris nustotų kelti grėsmę iš šalies, kuri buvo visiškai „nukirsdinta“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė jis.
Irano smūgiai beveik visiškai sustabdė jūrų eismą per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.
Ragindamas valstybes siųsti laivus į sąsiaurį, D. Trumpas pridūrė, kad „Jungtinės Valstijos galingai bombarduos pakrantę ir nuolat apšaudys Irano katerius bei laivus vandenyje. Vienaip ar kitaip, mes greitai padarysime Hormūzo sąsiaurį ATVIRĄ, SAUGŲ ir LAISVĄ!“. Tačiau kol kas niekas nerodo, kad konfliktas galėtų baigtis artimiausiu metu.
Interviu LRT.lt V. Milovas papasakojo apie tai, kas šiuo metu vyksta su pasaulio ekonomika, kaip Rusija uždirba iš krizės Artimuosiuose Rytuose ir ar tai turi įtakos karui Ukrainoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Karinė operacija prieš Iraną gerokai apsunkino Ukrainos padėtį.
- Jei konfliktas pereis į ilgalaikę stadiją, pasekmės pasaulio ekonomikai bus labai rimtos.
- Jei sustotų dujų gavyba bei gabenimas iš Persijos įlankos šalių, būtų neaišku, iš kur Europa galėtų gauti dujų.
- Daug ženklų rodo, kad JAV nebuvo pasiruošusios ekonominėms pasekmėms.
- Putinas įgijo labai daug taktinės naudos dėl šio karo.
– Kaip pasikeis ekonominė situacija dėl karinio konflikto tarp JAV ir Irano?
– Viskas labai priklauso nuo to, kiek konfliktas užtruks, nes jei, pavyzdžiui, karas baigsis per artimiausias dienas ar savaitę, na, ar bent jau per porą savaičių, tai pasekmės vis dėlto bus ribotos. Deja, kol kas atrodo, kad tai bus ilgas karas, kurio pabaigos nematyti, nes abi pusės laikosi gana radikalių pozicijų. Donaldo Trumpo administracija sako, kad jie bombarduos Iraną iki galo, – neaišku, iki kokio galo. Daugelis analitikų svarsto, kad Jungtinių Valstijų tikslai šiame kare yra neaiškūs. Jų deklaruojamas režimo pakeitimo tikslas neįmanomas be sausumos operacijos, bet sausumos operacijos jie kol kas neplanuoja.
Žvelgdami į Iraną, taip pat matome, kad, nepaisant visų tų garsių pareiškimų, jie gali atremti atakas, padaryti didelę žalą palei visą Persijos įlankos perimetrą ir faktiškai užblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Tai pagrindinė arterija, per kurią nafta, dujos ir kiti kroviniai eksportuojami iš Persijos įlankos. Ir Iranas, nepaisant bandymų parodyti, kad šalyje tvyro kažkoks susiskaldymas, kol kas nerodo jokių ketinimų pasiduoti.
Jie išsirinko naują aukščiausiąjį dvasinį lyderį, Ali Khamenei sūnų, kuris laikosi labai radikalių pažiūrų. Ten akivaizdžiai valdžioje yra karinė vadovybė, kuri taip pat nesiruošia pasiduoti. Tai reiškia, kad kol kas realistiška perspektyva greičiausiai yra ilgalaikis konfliktas.
Jei konfliktas pereis į ilgalaikę stadiją, pasekmės pasaulio ekonomikai bus, be abejo, labai rimtos. 120 doleriai už barelį nėra riba, nes Persijos įlankos šalys priverstos pradėti mažinti naftos gavybą – jos neturi pakankamai talpyklų, kad galėtų laikyti išgautą naftą, kol nėra galimybės praplaukti tanklaiviams. Tokios galimybės nebus, kol konfliktas nesibaigs.
Kitaip tariant, pagrindinė problema yra draudimo bendrovių atsisakymas atlyginti karo veiksmų padarytą žalą – tanklaiviai neišplaukia į reisą, nes, žinoma, pačios transporto ir prekybos bendrovės neturi tiek pinigų, kad galėtų kompensuoti žalą, padarytą, pavyzdžiui, dėl dronų smūgių į tanklaivius, naftos išsiliejimo ir pan. Tai reiškia, kad jei konfliktas užsitęs ilgiau nei porą savaičių, žala gali būti labai didelė.
Pirmiausia bus staigus žaliavų kainų kilimas. Tai jau matome. Tai sukels infliacijos šuolį šalyse, kurios yra naftos vartotojos, o tai, žinoma, sulėtins pasaulio ekonomikos augimą.
Manau, bus peržiūrėtos visos prognozės šia tema. Tai reiškia, kad per vieną ar dvi savaites paaiškės, ar šis konfliktas kažkaip baigsis, ar jis peraugs į begalinio karo stadiją su labai sunkiomis pasekmėmis pasaulio ekonomikai.
– Užsiminėte apie Hormūzo sąsiaurio blokadą. Tai turi tiesioginį poveikį pasaulio ekonomikai. Per sąsiaurį transportuojama penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos. Kas, jūsų nuomone, susiklosčius tokiai situacijai, yra labiausiai pažeidžiamas?
– Visi, kurie yra priklausomi nuo naftos ir dujų prekybos Artimuosiuose Rytuose. Tai ir pačios Persijos įlankos šalys, nes joms kyla problemų dėl beveik visiško eksporto sustabdymo. Saudo Arabija turi galimybę dalį naftos transportuoti naftotiekiu Raudonąja jūra, bet tai tik dalinė išeitis iš situacijos. Jos lieka be pajamų iš naftos.
Žinoma, kenčia Artimųjų Rytų naftos vartotojai Azijoje – tai Kinija, Indija ir kitos ekonomikos. Matome, kad pastaruoju metu jie buvo sukūrę labai glaudžias prekybos grandines, susijusias su Artimųjų Rytų naftos pirkimu. Tačiau dabar visa tai žlugo, ir jie karštligiškai ieško pakaitalo – rusiškos naftos.
Labai nukentėjo pasaulinė naftos chemijos pramonė, nes ji priklauso nuo atitinkamų žaliavų – naftos ir kitų žaliavų iš Artimųjų Rytų. Dabar kyla klausimas dėl naftos chemijos gamybos sustabdymo. Tai paveiks daugelį dalykų, prie kurių mes esame pripratę, – plastiką ir pan.
Smūgis buvo suduotas ir Europos dujų rinkai, nes Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai sustabdė suskystintųjų dujų, kurios sudarė labai didelę Europos rinkos dujų tiekimo dalį, gamybą ir eksportą. Tai ypač juntama situacijoje, kai Europa baigia žiemos sezoną su ištuštėjusiomis dujų saugyklomis ir jas reikia greitai pripildyti prieš ateinantį žiemos sezoną. Matome, kad susiklosčiusi situacija, kai Artimųjų Rytų dujos yra neprieinamos, yra labai skausminga.
Apskritai rikiuojasi ilga pralaimėjusiųjų eilė. Toliau matome visą virtinę sektorių ir vartotojų – visi kentės dėl brangios naftos, kuro. Žemės ūkis taip pat kentės dėl pabrangusių trąšų. Šie pokyčiai paveiks labai ilgą pasaulinės prekybos, tarptautinės ekonomikos grandinę.
– Kaip žinome, po 2022 m. Europa atsisakė rusiškų dujų, perėjo prie suskystintųjų dujų ir tiekimo iš arabų šalių, kaip jūs ką tik paminėjote, ypač Kataro. Ką tai reiškia Europai ir kaip tai gali paveikti Europos ekonomiką?
– Vėlgi, viskas priklausys nuo to, kiek truks karas. Tai reiškia, kad jei įsivaizduotume kelis mėnesius trunkantį karą, dėl kurio, pavyzdžiui, visiškai sustotų eismas Hormūzo sąsiauriu, būtų sustabdyta naftos ir dujų gavyba bei gabenimas iš Persijos įlankos šalių, būtų neaišku, iš kur Europa galėtų gauti dujų. Iš tikrųjų tai klausimas, į kurį nėra atsakymo.
Jungtinės Valstijos savo gavyba taip pat negali visiškai pakeisti šio trūkumo. Jos turi suskystintųjų dujų eksporto pajėgumus, bet ne tokius, kad galėtų visiškai pakeisti Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus. Deja, čia susiduriame su situacija, kai į daugelį klausimų tiesiog nėra atsakymų. Visi įtemptai laukia, kad visa tai kažkaip baigtųsi.
Žinomas naftos rinkos ekspertas Danielis Yerginas pareiškė, kad tai gali būti naftos ir dujų krizė, kokios istorijoje dar nematėme. Matau, kad niekas nėra pasiruošęs tokiai įvykių eigai.
– Kaip manote, ar JAV buvo pasiruošusios tokiai situacijos raidai, tokioms ekonominėms pasekmėms?
– Ne, akivaizdu, kad nebuvo pasiruošusios. Daug požymių rodo, kad jie nežino, ką daryti. Pradedant kad ir gana aiškia istorija su bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir Irano dronų smūgiais atsakant į amerikiečių bombardavimus – Amerika akivaizdžiai nėra pasiruošusi priešdroninei gynybai.
Toliau, grįžtant prie naftos ir dujų, karštai diskutuojama apie planą užtikrinti per Hormūzo sąsiaurį plaukiančių tanklaivių karinį eskortą, tačiau planas nėra parengtas. Tai reiškia, kad jo nėra. Žinoma, rengdami tokią operaciją jie turėjo bent jau pagrindiniame variante numatyti komercinių operacijų ir tanklaivių laivyno apsaugos mechanizmus. Matyti, kad amerikiečiai karštai ieško atsakymų į šį klausimą. Atrodo, kad, visa tai pradėdami, jie tiesiog nelabai suprato, su kuo turi reikalą.
Tai taip pat gana aiškiai matyti iš Irano veiksmų, jo smūgių visam Persijos įlankos regionui, Jungtinių Valstijų sąjungininkams – niekas nebuvo tam pasiruošęs. Todėl kol kas nėra atsakymo į klausimą, ką daryti šioje situacijoje.
– Ekspertai mano, kad Rusija ekonomiškai laimi dėl krizės Artimuosiuose Rytuose dėl naftos kainų augimo. Ar tikrai Rusija dabar iš to pelnosi?
– Taip, Rusija, akivaizdu, laimi. 2026 m. pradžioje Rusijos ekonomika buvo atsidūrusi labai blogoje padėtyje, tiesiog ant ribos, kai biudžeto finansinės galimybės neleido tęsti plataus masto karo. Tačiau šis veiksnys iš esmės gali išgelbėti V. Putiną, nes Rusijos eksporto grandinės fiziškai visiškai nepatiria šių rizikų.
Net nepaisant padidėjusių išlaidų, Rusija gali leisti savo tanklaiviams plaukti aplink Raudonąją jūrą, t. y. per Atlantą ir Gerosios Vilties kyšulį.
Matome, kad ne tik Indija ir Kinija suskubo pirkti papildomas Rusijos naftos partijas. Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos eksportuojamo mišinio „Urals“ kaina netgi viršijo „Brent“ kainą, o to istorijoje dar nėra buvę. Tačiau matome, kad, panikuodamos ir bandydamos kažkaip sumažinti savo operacijos pasekmes, Jungtinės Valstijos labai greitai pradėjo naikinti sankcijas Rusijos naftos tiekimui į Indiją – buvo panaikintos sankcijos keliems Jungtiniuose Arabų Emyratuose veikiantiems Rusijos tarpininkams.
Todėl, kaip suprantu, neturėdama plano, kaip reaguoti į šią situaciją, JAV administracija nusprendė labai greitai panaikinti tam tikras sankcijas Maskvai. Taip, žinoma, esant dabartinei situacijai, akivaizdu, kad V. Putinas yra vienas iš pagrindinių laimėtojų. Klausimas tik, kiek tai truks.
Manau, neigiamas pasekmes bus galima sustabdyti ir grąžinti padėtį, kai Rusijos ekonomika patiria didelį spaudimą, jei karas su Iranu greitai baigsis. Bet jei jis užsitęs, vėl bus prisiminta, kad Rusija yra stambus naftos ir dujų šaltinis, kurio šis karas nepaveikė. Deja, daugelis vartotojų bus linkę rinktis šį šaltinį.
– Karas Ukrainoje yra tema, apie kurią dabar beveik niekas nebekalba, turint omenyje, kad viso pasaulio akys nukreiptos į Artimuosius Rytus. Tuo metu matome, kad Rusija dar ir pelnosi iš to. Atitinkamai atsiranda papildomų pinigų karui tęsti. Kaip manote, kiek kritiška yra Ukrainos padėtis?
– Padėtis sudėtinga. Reikia pasakyti, kad Ukraina parodė gebėjimą atsilaikyti net labai sudėtingose situacijose, kur kas sudėtingesnėse, pavyzdžiui, kai prieš 4 metus susidūrė su plataus masto agresija.
Šiuo metu Ukraina vis dėlto turi galingą kariuomenę, kuri sėkmingai priešinasi agresijai, daug nuveikia ir daug ką užsitikrina pati. Pavyzdžiui, didžioji dalis Ukrainos naudojamų ginklų ir šaudmenų yra pagaminti Ukrainoje. Tačiau, žinoma, visa ši situacija iš esmės kelia didelį klausimą, nes Amerika neįtikėtinu tempu išeikvojo milžinišką kiekį šaudmenų Artimuosiuose Rytuose.
Portalo „Politico“ straipsnyje buvo rašoma, kad Jungtinių Valstijų sąjungininkai apskritai nėra tikri, ar JAV dar galės tiekti Europos šalims ginklus, dėl kurių jos jau pasirašė sutartis ir net sumokėjo, nes viskas labai greitai išeikvojama Artimuosiuose Rytuose. Ir, žinoma, klausimas dėl tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, klausimas dėl kritinių elementų tiekimo, pavyzdžiui, priešlėktuvinei gynybai, – visam tam dabar kyla pavojus, nes Amerika labai daug visko išnaudojo šiame kare, ir tai dar tik pradžia.
Šaudmenų trūkumo problema bus labai juntama ir truks ilgai tiek Amerikoje, tiek Europoje, ir, žinoma, dėl to bus mažiau galimybių tęsti karinę pagalbą Ukrainai. Ukraina dėl to nesugrius, ji toliau priešinsis, kaip jau ne kartą įrodė, bet, žinoma, karinė operacija prieš Iraną gerokai apsunkino Ukrainos padėtį.
– Faktiškai viskas yra naudinga V. Putinui...
– Iš esmės taip. Žinoma, buvo daug komentarų, kad V. Putinas prarado svarbų sąjungininką – A. Khamenei. Viena vertus, tai tiesa.
Kita vertus, V. Putinas geba meistriškai pasinaudoti taktiniais pranašumais, išgauti maksimalią naudą iš jo pusėn pučiančio palankaus vėjo.
Na, ir matome, kad visi pamiršo apie Ukrainą. Beprecedentis kovinių atsargų eikvojimas Artimuosiuose Rytuose mažina galimybes teikti karinę pagalbą Ukrainai, V. Putinas laimi iš brangstančios naftos – taktinės naudos V. Putinui iš šios operacijos, deja, yra labai daug.
