Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė palankiai vertina naujas LRT įstatymo pataisas ir viliasi, kad jos atitiks Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Be to, LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ pašnekovė sako nemananti, kad kai kurie asmenys patiria politinį susidorojimą ar kerštą dėl dalyvavimo kultūros protestuose.
Naujas LRT įstatymo pataisas vertina teigiamai
Antradienį Seimo nariai dalyvaus pirmajame pavasario sesijos posėdyje. Vienas pirmųjų parlamentarų darbų yra LRT įstatymo pataisų svarstymas. Pateiktas naujas LRT įstatymo projektas sulaukė žurnalistų bendruomenės kritikos, o ankstesnes LRT įstatymo pataisas kritikavo ir Venecijos komisija. V. Aleknavičienė sako, kad rengiant naujas LRT įstatymo pataisas buvo atsižvelgta į Venecijos komisijos rekomendacijas ir pastabas. Pasak jos, šiuo metu komisija dar kartą vertina naują įstatymo projektą.
„Tikimės, kad galutinis šio projekto rezultatas atitiks Venecijos komisijos išreikštus pastebėjimus ir rekomendacijas bei, svarbiausia, [Europos] žiniasklaidos laisvės aktą“, – komentuoja V. Aleknavičienė.
Ji teigiamai vertina visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisose nurodomą LRT Tarybos narių skaičiaus didinimą nuo 12-os iki 15-os.
Pagal šį LRT įstatymo projektą turėtų atsirasti naujas valdymo organas – LRT Valdyba, kurią skirtų Taryba. Be to, pateiktame projekte yra numatytas draudimas LRT kanaluose veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms be Tarybos leidimo. V. Aleknavičienė sako kol kas negirdėjusi argumentų, kodėl įstatymo projekte buvo suformuluotas toks draudimas.
„Žurnalistika vis tiek vienaip ar kitaip yra kūrybinis darbas ir galimybės dirbti turėtų būti turbūt plačios ir įvairios. [...] Norėčiau daugiau diskusijų, kodėl toks sprendimas yra priimamas, kad visiems būtų aišku“, – situaciją vertina politikė.
Savivaldos sprendimas – skubotas?
Panevėžio rajono savivaldybės taryba šių metų sausį pritarė kultūros centrų reorganizacijos planui, kuriame numatyta sujungti visus 12 rajono kultūros centrų į vieną. V. Aleknavičienės akimis, šis sprendimas buvo priimtas skubotai.
„Tikrai trūko dialogo – tą turėtume pripažinti ir mes, kaip [Kultūros] ministerija. Šioje situacijoje buvome sau išsikėlę uždavinį parengti rekomendacijas, kokiomis galėtų vadovautis savivaldos administracija, priimant vienus ar kitus skaudžius sprendimus. Suprantame, kad sprendimus kartais reikia priimti pagal finansinę situaciją, kartais dėl kitų objektyvių priežasčių, bet tai turi būti išdiskutuota ir labai aišku“, – situaciją vertina kultūros ministrė.
Ji teigia nemananti, kad šalyje kai kurie vietos politikams nepalankūs asmenys patiria politinį susidorojimą ar, pavyzdžiui, kerštą dėl dalyvavimo kultūros protestuose.
„Kartais yra priimamas sprendimas, bet jis nepatinka vienai ar kitai pusei ir tada mes visi ieškome priežasčių, kodėl taip galėjo atsitikti. Kai nėra aiškaus paaiškinimo, turbūt dažniausiai įvardijama, kad tai yra politinis susidorojimas, bet taip tikrai nebūtinai turi būti. Aš nemanau, kad aukšto lygio politikai vadovaujasi tokiais principais“, – tvirtina pašnekovė.
Ketina gerinti muziejinę infrastruktūrą
Kitais metais Rumšiškėse esančiame Lietuvos etnografijos muziejuje planuojama pradėti statyti saugyklą ir kompetencijų centrą. Jame dalį muziejinių vertybių saugos, skaitmenins ir restauruos keturi muziejai.
Kai nėra aiškaus paaiškinimo, turbūt dažniausiai įvardijama, kad tai yra politinis susidorojimas, bet taip tikrai nebūtinai turi būti.
„Rumšiškės sprendžia sisteminę muziejų vertybių saugojimo problemą. Šiuo metu Lietuvos muziejuose eksponuojama tik apie 3 procentus rinkinių, o didžioji dalis jų yra saugoma ir tikrai neužtenka patalpų. Nuo 2024 metų Vilniuje yra svarstomas ir vystomas kitas saugyklų projektas, skirtas dviejų didžiausių vertybių kolekcijas saugančių muziejų – [Lietuvos] nacionalinio muziejaus ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus – rinkiniams. [...]
Šiuo metu vyksta investicinio projekto vertinimas ir finansavimo galimybių paieška. Mes preliminariai keliame sau tokį tikslą, kad statybos galėtų prasidėti 2028 metais ir truktų apie 3 metus“, – teigia kultūros ministrė.
V. Aleknavičienė pabrėžia, kad, nors kultūrai skiriamas biudžetas yra nedidelis, vis tiek reikia siekti gerinti šalies muziejų infrastruktūrą.
„Šie klausimai yra nuolatos ant mūsų darbotvarkės stalo. Ieškome galimybių, galbūt bendradarbiaudami su savivaldomis, bandysime kai kuriuos klausimus spręsti, kad nesulauktume skaudžių dienų, kai jau nebereikės spręsti klausimo, nes jau atsitiko vienas ar kitas negeras įvykis“, – kalba pašnekovė.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Emilis Jakštys.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
