Lietuvoje daugėja fontanų. Italija greičiausiai netapsime, bet mažesnį ar didesnį fontaniuką jau įsirengė ar dar planuoja įrengti nemažai miestų ir miestelių. Fontanai simbolizuoja ne tik gerovę, miesto estetiką ar tiesiog pramogą. Jie yra mažytė prisitaikymo prie šylančio klimato dalis ir iš esmės skirti karščio bangoms pasitikti. Nesmarkiai nuo stipraus karščio saugantis skydas, bet net ir mažas vėsus vandens telkinys vis tiek geriau nei nieko.
Iš esmės karščio bangos neblogai atspindi socialines klimato kaitos pasekmes. Nereikia niekur vykti, nereikia skristi į Afriką ar Aziją, kur žmonės klimato kaitos padarinius jaučia gerokai stipriau nei Lietuvoje. Karščio banga dėlioja savotišką sociologiją. Užtenka įlipti į seno modelio troleibusą Vilniuje, kad ją patirtum.
Klimato tarša kyla iš didesnio vartojimo. Jungtis visai paprasta. Kuo daugiau per gyvenimą vartojai, tuo daugiau sunaudojai energijos. Kuo daugiau energijos sunaudojai, tuo didesnis tavo anglies pėdsakas ir tuo labiau prisidėjai prie klimato šiltėjimo bei karščio bangų intensyvėjimo. Tokia savotiška prigimtinė nuodėmė, kur nieko blogo nedarei, bet yra tas pėdsakas ir seka tave pačiam nebūtinai tai suprantant.
Jei gali gyventi kondicionuojamame pasaulyje tavo asmeninė adaptacija prie karščio bangų lyg ir įvyko. Karštis gali būti visai romantiškas, lyg gyventum slaptą nuo išorinio pasaulio gyvenimą. Dieną leidi kondicionuojamame biure, kurį pasiekei kondicionuojamu automobiliu iki jo atėjęs per požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Sutemus, lyg tavo pamėgtoje Meksikoje, gali naktinėti vien su marškinėliais, o naktį išsimiegoti tyliai ūžiant naktiniam kondicionieriaus režimui.
Kitoje pusėje ne taip smagu, nors jei daug laiko leidi prie fontano arba naktį vienais marškinėliais vaikštinėdamas po miestą, irgi romantiška. Kaip per praėjusius karščius socialiniuose tinkluose taikliai juokavo viena pažįstama: „Tik neturtingi žino, kas yra tikrai karšta naktis.“
Karščio bangos gerai atskleidžia, kad kaip ir daugeliu socialinių klausimų, susijusių su kintančiu klimatu, sunkiau adaptuotis visada yra labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Lietuvoje tai dar gana menkai matoma, karščiai dar ne tokie alinantys. Mums dar toli iki 52 laipsnių, kiek neseniai buvo fiksuota Delyje.
Per karščio bangas vėl ir vėl išlenda tas nepatogus faktas, kad klimato kaita pati save stiprina. Vėsinimuisi reikia daug energijos, energijos naudojimas šildo klimatą, garvežys uždaru ratu važiuoja toliau. Šiuo metu mūsų visuomenė suskilusi į dvi dalis. Tuos, kurie turi kondicionierių ir tuos, kurie jo neturi. Vieni dėl karščio kenčia mažiau, kiti labiau. Klimatas tampa socialine problema.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
