Vilniaus „Rytas“ ketvirtadienį Badalonoje sukūrė istorinį vakarą ir pirmą kartą klubo istorijoje žengė į FIBA čempionų lygos finalą, tačiau sostinės ekipos treneris Giedrius Žibėnas po pergalės prieš Tenerifės „La Laguna“ emocijų nesureikšmino.
G. Žibėno auklėtiniai pusfinalyje 87:69 (18:17, 22:17, 22:19, 25:16) užtikrintai įveikė vieną turnyro favoričių ir šeštadienį kovos dėl titulo.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- G. Žibėno auklėtiniai užtikrintai įveikė vieną turnyro favoričių ir kovos dėl titulo.
- Treneris pabrėžė, kad svarbiausia buvo apriboti Tenerifės komandos puolimo lyderį M. Huertą.
- G. Žibėnas akcentavo, kad pergalę lėmė ne atsitiktinumas, o didelis fizinis darbas ir žaidėjų įdėtos pastangos gynyboje.
- Treneris paminėjo, kad komanda nesulūžo sunkiu sezono metu ir žaidėjai supranta, kam atstovauja.
- G. Žibėnas ragina sirgalius skristi į finalą, nes tai yra reta galimybė, o komanda žada palikti visą širdį aikštėje.
„Žinome, kad dar vienos rungtynės lieka, jos gali keisti daugelio žaidėjų gyvenimus. Sirgaliai tegul švenčia, mes norime pasilikti be tų emocijų, kuo greičiau išvažiuoti iš arenos, iš to triukšmo, gerai pailsėti ir teisingai praleisti laisvą dieną bei pasiruošti.
Negalime „prikimšti“ žaidėjams per daug informacijos, turime būti labai selektyvūs, nes per vieną dieną stebuklų neparuošime. Emocijos yra, bet jas reikia pasilaikyti iki šeštadienio“, – po pergalės su Lietuvos žurnalistais bendravo G. Žibėnas.
„Rytas“ prieš pusfinalį nebuvo laikomas poros favoritu, tačiau nuo pirmųjų minučių žaidė užtikrintai, laikėsi rungtynių plano ir didžiąją susitikimo dalį kontroliavo situaciją.
Pasak G. Žibėno, svarbiausia buvo apriboti Tenerifės komandos puolimo dirigentą Marcelinho Huertą ir neleisti jam patogiai įtraukti komandos draugų.
„Žaidėjai žino, kad tokio šanso karjeroje daugiau gali ir nebūti, niekas jo negali garantuoti. Atvažiavome čia neturėdami favorito etiketės, kas mums leidžia žaisti laisviau. Turiu pasakyti, kad žaidėjai labai tikėjo rungtynių planu – tai yra labai didelis dalykas.
Šiandien planas buvo atjungti M. Huertą nuo komandos draugų, kad jis jų neįtrauktų į žaidimą. Jis pelnė taškus, tačiau rungtynių gale jau buvo pervargęs, skundėsi dėl kontakto, kurį jam davė Augustas Marčiulionis, Martynas Paliukėnas ir kiti jį gynę žaidėjai. To mes ir norėjome“, – aiškino treneris.
Tenerifės komanda, garsėjanti kantriu poziciniu puolimu ir ilgamečiu branduoliu, šiame susitikime iš toli pataikė vos 2 tritaškius. G. Žibėnas pabrėžė, kad tokį rezultatą lėmė ne atsitiktinumas, o didelis fizinis darbas.
„Norint atjungti tokią sistemą, kurią Tenerifė žaidžia eilę metų, reikia milžiniško darbo. Matėte jų tritaškių pataikymą – jie įmetė tik du per visas rungtynes. Tai rodo, kiek daug papildomo darbo įdėjo žaidėjai.
Nors patys prametėme nemažai metimų, pralaimėjome kovą dėl kamuolių puolime, bet kompensavome tai juodu darbu. Padarėme 30 pražangų – neatsimenu, kada „Rytas“ tiek būtų prasižengęs, bet tai padėjo kontroliuoti fiziškumą nuo pat pradžių“, – sakė G. Žibėnas.
Bendraudamas su žurnalistais treneris plačiau aptarė įvykdytą rungtynių planą prieš Tenerifės puolimo dirigentą M. Huertą, komandos fiziškumą, žaidėjų indėlį, sirgalių palaikymą ir tai, kaip „Rytas“ turės tvarkytis su emocijomis prieš šeštadienio finalą.
– Pergalės kaina – milžiniška. Ar tai buvo vienos geriausių „Ryto“ rungtynių šį sezoną, ar dar buvo kur tobulėti?
– Buvo tikrai gerų rungtynių. Šis sezonas banguotas, bet mes nesulūžome tada, kai galėjome sulūžti. Labai svarbios buvo rungtynės namuose su Le Mano „Sarthe“, su naujais žaidėjais, nebuvo lengva išlaviruoti. Žaidėjai supranta, kam atstovauja, kokiai fanų bendruomenei ir jūra yra už jų nugarų. Mes tiesiog nenorime to šanso paleisti. Tai, kur dabar nuėjome, yra žiauriai svarbu, todėl nesinori sustoti.
– Matėme tūkstantį penkis šimtus sirgalių arenoje, kokia jūsų reakcija pamačius tokį palaikymą?
– Mačiau vaizdo įrašus, kaip jie žygiavo gatvėmis – gatvė tiesiog nesibaigė raudonuoti. Man, kaip treneriui, labai svarbu, kad žaidėjai tiki, bet dar svarbiau, kad sirgaliai tiki komanda.
– Jerrickas Hardingas po visų traumų ir sunkaus sezono šiandien sužaidė įspūdingai. Ką galite pasakyti apie jo istoriją šiame sezone?
– Jis vertas atskiro straipsnio. Buvo tas pirmas kritimas, trauma prieš Stambulo komandą, tada vėl iškritimas praėjusią savaitę... Tai nepadeda sportininkui būti ritme. Bet jis turi charakterį ir talentą. Jis yra tas žaidėjas, kokį ir įsivaizdavome pasirašydami sutartį. Smagu, kad jis pasirodė prie tokių šviesų – ir Eurolygos treneriai matė. Čia yra platforma, kuri gali keisti žaidėjų karjeras.
– Ignas Sargiūnas tris kėlinius nepelnė taškų, bet ketvirtajame ėmėsi iniciatyvos. Ką tai sako apie jo charakterį?
– Puolimo skaičiai gal ir nebuvo geriausi, bet gynyboje jis atliko žiauriai didelį darbą. Kai prieš tokią komandą kaip Tenerifė praleidi tik 69 taškus, puolimo skaičiai nueina į antrą planą. Turime didelį potencialą – net ir vienam iš pagrindinių žaidėjų nesužaidus puolime, mes vis tiek kontroliavome rungtynes. Tai kažką pasako apie mūsų šių metų komandą.
– Ar tokios rungtynės keičia trenerio karjerą?
– Spręsti jums. Mums tai labai svarbu, bet visi nuopelnai šiandien žaidėjams, nes jie patikėjo planu ir jį įvykdė. Pavyko „neprigrūsti“. Ar tai padės ateityje – parodys laikas.
– Koks nusiteikimas prieš finalą?
– Šios rungtynės baigėsi, finale atmintis turi būti trumpa. Reikia daryti savo rutiną, neužsibūti šventime. Matome kitų komandų pavyzdžius, 10 patarimų plius 11, bandysime kažką nuvogti iš jų.
– Ką pasakytumėte sirgaliams Lietuvoje, kurie dar galvoja, ar skristi į finalą?
– Skriskite, kada dar turėsite tokį šansą? Mūsų komanda jau viršijo lūkesčius, dabar mes tiesiog mėgaujamės žaidimu kartu ir bandysime padaryti dar didesnę šventę šeštadienį. Neteiskite mūsų, jei nepavyks, bet pažadame palikti visą širdį aikštelėje.
– Po ketvirtfinalio minėjote, kad telefonas „kaista“. Kokia situacija dabar?
– Tikrinau – žmonai atrašiau, kitiems vėliau. Mama dar nepasveikino, gal užmigo arba rungtynės pabaigoje buvo per daug nuobodžios (juokiasi). Sveikinimų daug, malonu, kad palaiko. Įsimintinas vakaras, bet dabar svarbiausia – trumpa atmintis.
