Tik labai vėsaus krašto gyventojai galėjo sugalvoti posakį „šiluma kaulų nelaužo“. Dabar niekas jau nenustatys, kokio senumo šitas pasakymas, bet šiuolaikiniame pasaulyje jis vis mažiau pritaikomas. Tiesiogiai kaulų gal ir nelaužo, bet smegenis gerokai lydo. Jau nekalbant apie galimybę tiesiog numirti nuo šilumos smūgio.
Pažįstama gyvenanti Šiaurės Italijoje prisipažino, kad bijo vasaros. Karščio bangos ten tiesiog alinančios, todėl ji ketinanti grįžti į Lietuvą liepos pabaigoje ir būti čia kuo ilgiau. Kelis mėnesius šimtu procentų gyventi kondicionuojamame pasaulyje dar ne visiems pavyksta, o galimybė pabėgti nuo 40 laipsnių siekiančio karščio atrodo labai viliojanti. Apie vasaros baimę esu girdėjęs kalbant ir ispanus, Pietų Prancūzijos ar Balkanų pusiasalio gyventojus.
Tuo metu dar nesu sutikęs lietuvio sakančio, kad jis bijo vasaros. Taip, mūsų klimatas stipriai sušilęs. Dar niekada nebuvo taip šilta kaip per pastaruosius penketą metų, bet vis tik gyvename šiaurėje. Karščio bangos ateina, perteklinė šiluma gali varginti, gali būti pavojinga ir tam reikia ruoštis, bet Lietuvoje labiau tikėtinas orų nepastovumas nei mėnesį trunkanti kaitra.
Visuotinio atšilimo apimtame pasaulyje vėsa ilgainiui taps tokia pat preke, kokia daugelį metų buvo šiluma. Mūsų amžiui įsibėgėjant pietų kraštų kurortams antroje vasaros pusėje prognozuojamas sezono pertrūkis jau dabar pamažu virsta realybe. Kai tolerancijos ribas peržengianti temperatūra pasiekiama kone kasmet, keliautojus tuo metų laiku vis sunkiau prisivilioti. Atvykus gali tekti gulėti ne po palme, o kondicionieriaus vėsinamame kambaryje.
Pavyzdžiui, Graikijoje pernai sausų ir karštų orų sukelti miškų gaisrai dalį turistų atbaidė. Leisti atostogas 46 laipsnių temperatūroje, tiek karščiausiomis liepos dienomis buvo kai kuriose šalies vietovėse, tikrai ne kiekvieno svajonių atostogos.
Žvelgiant į pernai stebėtas kaitras Europoje mes atrodome pakankamai atsipūtę. Italijoje fiksuoti 48, Ispanijoje 47, Prancūzijoje 42 laipsniai karščio. Pernykštis mūsų oro temperatūros pikas – 35 laipsniai, o per visus stebėjimus aukščiausia Lietuvoje išmatuota oro temperatūra vis dar yra 37,5 laipsnio. Lyginant su dabar jau kiekvienos vasaros Pietų Europos realybe kuklus lietuviškas karštis tiesiog prašosi reklaminio šūkio.
Darbostogos gaivioje Lietuvoje, poilsis nuo kondicionierių prie ledinės Baltijos ar tiesiog vasara be karščio baimės. Klimatas keičiasi greičiau nei pasaulis spėja adaptuotis, todėl savo vėsą vis dar galime panaudoti kviesdami keliautojus pas mus atvykti. Jei pirmieji to dar nepadarė estai.
Neabejokime, savo karščio dalį mes dar spėsime atsiimti, bet kol kas vasaros Lietuvoje vis dar laukiame, o ne bijome, kuomet Europos pietuose ji vis dažniau tampa vienu didžiausiu metų išbandymu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
