Dar 2018 m. Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktoje apklausoje 54 procentai respondentų nurodė manantys, kad klimato kaitos poveikis bus labiau jaučiamas kitose šalyse nei Lietuvoje.
Kintančio klimato ženklų jau tuomet buvo daug. Vertinant iš mūsų laiko perspektyvos, per kasdienius orus patiriamas klimatas dėl savo pokyčių tempo žmogiškai patirčiai neatsiveria iki galo. Nors praėjo tik šešeri metai, įdomu, kaip į šį klausimą lietuviai atsakytų dabar. Gal tuos pokyčius jau jaučia daugiau žmonių?
Šis pavasaris toks neįprastas, kad asmeniškai patiriamas mūsų sezoninis laikas tarsi atsiskyrė nuo atskirų mėnesių ir dabar gyvena savo gyvenimą. Atrodo, kad dabar birželio vidurys, nors kalendorinė vasara nė neprasidėjo, o ir klimatologinė per paskutinius 30 metų į Lietuvą paprastai ateina tik apie birželio 4-ąją.
Atrodo, kad dabar birželio vidurys, nors kalendorinė vasara nė neprasidėjo, o ir klimatologinė per paskutinius trisdešimt metų į Lietuvą paprastai ateina tik apie birželio 4-ąją.
Itin specifinis orų pobūdis šiais metais kelia papildomo nerimo. Lyg ir nieko labai nevyksta, bet sunku nuneigti, kad egzistuoja sutrikdyto ritmo jausmas. Ankstyva vasara labai smagu, karščiai kovą ir balandį miestiečiams skamba kaip trokštama pramoga, bet reikalą gadina teorinis žinojimas.
Praėję metai pasaulyje buvo karščiausi, o 2024-ieji juos greičiausiai dar labiau pranoks. Jau vienuolika mėnesių iš eilės Žemės temperatūra kyla virš 1,5 laipsnio ribos, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Pro geopolitinį ir vietos aktualijų lukštą pasauliniai šių metų klimato įvykiai į Lietuvos naujienų lauką kol kas prasimuša mažai. Sausros pietinėje Afrikos dalyje, karščio bangos Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje ir dar ilgas sąrašas atskirų įvykių, kuriuos tarpusavyje susieja juos lemiantis visuotinis šiltėjimas.
Nors potvynis Dubajuje ir sulaukė nemažai dėmesio, visa kita serija gerokai rimtesnių liūčių sukeltų potvynių taip ir liko už naujienų tinklelio horizonto. Gal ir nelabai įdomu. Pasaulyje nuolat kažkas tvinsta, o mums tiesioginės grėsmės tai lyg ir nekelia. Praėjusį savaitgalį, pavyzdžiui, miestai ir gyvenvietės tvino kai kuriose Belgijos, Nyderlandų ir Vokietijos dalyse.
Tik laiko klausimas, kada sulauksime pirmųjų rimtų vasaros kaitrų, o su jomis ir kitų pavojingų reiškinių.
Europoje, neskaitant lokalių įvykių ir neįprastai aštrių orų svyravimų balandį, šias metais gyvenome gana ramiai. Kol kas. Tik laiko klausimas, kada sulauksime pirmųjų rimtų vasaros kaitrų, o su jomis ir kitų pavojingų reiškinių. Vienur ar kitur Lietuvoje šią savaitę iškritusi kruša ar apsemtos Klaipėdos gatvės tai jau labai įprasta paskutinių vasarų tendencija, nors šiais metais ir ankstyva.
Smalsu ir neramu, kokia bus vasara. Pagrįstas klausimas, ar keista pavasario orų dinamika atneš ekstremalius orus. Oficialiose prognozėse daugiausia perteklinės šilumos per ateinančius tris mėnesius gaus Pietų Europa. Lietuvoje, anot skaitmeninių modelių analizės, bus šilčiau nei įprasta, o atskirais epizodais taip pat turėtų pasiekti rimti karščio srautai. Vis dėl to, stebint pasaulines šių metų tendencijas ir pastarojo laikotarpio Lietuvos orų pobūdį nesunkiai formuojasi gana ekstremalus ateinančios vasaros vaizdinys.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
