Vyriausybė pritarė teikimui denonsuoti Kasetinių šaudmenų konvenciją. Švelniai tariant, diskusijų šiuo klausimu nebuvo per daug. Kaip jų nebuvo ir ratifikuojant konvenciją 2011 m. Tačiau niekas valdančiojoje koalicijoje neabejoja šio projekto baigtimi. Karo ministras L. Kasčiūnas jau yra paskelbęs ir procedūros pabaigos datą. Iki kadencijos pabaigos, be abejo.
2023 m. JAV paskelbė, kad „tenkina Ukrainos prašymą“ tiekti jai prieštaringai vertinamą kasetinę amuniciją įtraukiant nebegaminamus kasetinius sprogmenis į 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tokį žingsnį JAV teisino reakcija į tarptautinį Rusijos veiksmų pasmerkimą.
Vakarų sąjungininkai puse lūpų kritikavo amerikiečius – britų premjeras Rishis Sunakas nurodė, kad Londonas „nepritaria“ tokių šaudmenų naudojimui, o Ispanijos gynybos ministrė teigė, kad Madridas yra „prieš kasetinių šaudmenų siuntimą“, sprendimui nepritarė ir Vokietija, Prancūzija, Kanada bei Nyderlandai. Nepaisant plataus masto kritikos tokiam žingsniui, kasetinių sprogmenų panaudojimas prieš Ukrainą paskatino ir mus peržiūrėti mūsų humanitarinius įsipareigojimus. Krašto apsaugos ministerija apsisukusi ant kulno tvirtina, kad kasetiniai šaudmenys yra labai veiksminga gynybos priemonė ir kad Lietuvai turėtų būti leista juos naudoti.
Kasetiniai sprogmenys yra uždrausti, nes jų submunicija labai dažnai nesuveikia. Dėl nesuveikusių sprogdiklių šis rodiklis svyruoja nuo 2 iki 40 proc., nors JAV pagamintos submuniacijos nedetonavimo lygis yra žemesnis, o Rusijos – aukštesnis. Nedetonavę sprogmenys veikia kaip minos ir gali sužeisti civilius gyventojus.
Dėl šios priežasties 2008 m. buvo pasirašyta Konvencija dėl kasetinių šaudmenų. Iki šiol prie Konvencijos prisijungė 124 valstybės, ji įsigaliojo 2010 m. Konvencija draudžiama naudoti, kurti, gaminti, gaminti, įsigyti, kaupti atsargas ar perduoti kasetinius šaudmenis. Konvencijos šalys yra 25 iš 32 NATO valstybių narių. Konvencijoje aiškiai reikalaujama, kad jos šalys narės ne tik nevykdytų, bet ir neprisidėtų prie Konvencijoje draudžiamos veiklos.
Nors Jungtinės Valstijos nepasirašė Konvencijos, 2008 m. jos nutraukė kasetinių šaudmenų gamybą. Diskusijos dėl JAV kasetinių šaudmenų tiekimo Ukrainai paskatino naujai pažvelgti į kasetinių šaudmenų „privalumus“. Lietuvoje vykusioje konferencijoje Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius J. Wallace'as pareiškė norintis, kad Didžiosios Britanijos pramonė pasiūlytų alternatyvą, kuri leistų pasiekti tokį patį naikinamąjį poveikį.
Kasetinės amunicijos stebėsenos centro duomenimis, 2022 m. 95 % stebėsenos centro užregistruotų kasetinės amunicijos aukų buvo civiliai gyventojai, o daugiau kaip 70 % iš jų – vaikai. Ukrainoje vykstančiame kare akivaizdus niokojantis kasetinių šaudmenų poveikis. Pavyzdžiui, vienas iš daugiausiai civilių gyventojų aukų pareikalavusių incidentų buvo 2022 m. balandžio 8 d. Rusijos kasetinių šaudmenų ataka perpildytoje Kramatorsko traukinių stotyje, per kurią žuvo mažiausiai 58 žmonės ir buvo sužeista daugiau kaip 100 civilių.
Neseniai „Human Rights Watch“ pranešė apie dar vieną Rusijos kasetinių šaudmenų ataką Odesoje, per kurią žuvo 7 civiliai gyventojai, įskaitant 4 m. vaiką, ir dar 28 buvo sužeisti. ICBL-CMC NVO tinklo teigimu, tai, kad Ukrainoje skatinamas kasetinių šaudmenų naudojimas, nes JAV nuolat perduoda kasetinius šaudmenis Ukrainai, rodo, kad visos valstybės, šios Konvencijos šalys, turi sustiprinti draudimą ir pasmerkti tokią praktiką.
Ne be JAV ginkluotės lobistų raginimų, Lietuva atkreipia dėmesį į tai, kad kaimyninės NATO šalys, įskaitant Lenkiją, Latviją, Estiją ir Suomiją, dar nėra prisijungusios prie Konvencijos. Krašto apsaugos ministro teigimu, Lietuvos pasitraukimas iš konvencijos yra būtinas dėl pasikeitusių geopolitinių aplinkybių po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Šis žingsnis prieštarauja tarptautinės bendruomenės pozicijai. Situacija, kai valstybė bando pasitraukti iš tarptautinės humanitarinės pagalbos sutarties, nėra identiška situacijai, kai šalis prie jos dar nėra prisijungusi.
2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kasetinių šaudmenų konvencijos ratifikavimo įstatymą, o 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT ambasadorius Dalius Čekuolis deponavo ratifikavimo dokumentą Jungtinėse Tautose Niujorke. Lietuva tapo 55-aja valstybe, prisijungusia prie konvencijos, ir 14-ąja NATO nare, ratifikavusia konvenciją. Kaip pažymima URM spaudos pranešime, kasetiniai šaudmenys nusinešė dešimtis tūkstančių civilių gyventojų gyvybių.
2011 m. kovo 30 d. Lietuva pateikė savanorišką Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų 7 straipsnio 2010 kalendorinių metų ataskaitą. Ataskaitoje išvardyti 2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie taikomi Konvencijai. Konvencijai įgyvendinti nebuvo priimtas joks specialus įstatymas. Lietuva aktyviai dalyvavo Oslo procese, kurio metu buvo sukurta konvencija.
Kasetiniai sprogmenys yra uždrausti, nes jų submunicija labai dažnai nesuveikia.
Konvencija yra vienas iš visuotinai taikomų tarptautinės humanitarinės teisės dokumentų. 2007 m. rugsėjo 17 d. JT paragino valstybes nares „nedelsiant spręsti siaubingo kasetinių šaudmenų poveikio humanitarinei padėčiai, žmogaus teisėms ir vystymuisi problemą, sudarant teisiškai privalomą tarptautinės humanitarinės teisės dokumentą, kuriuo būtų uždrausta naudoti, kurti, gaminti, kaupti ir perduoti kasetinius šaudmenis, darančius nepriimtiną žalą civiliams gyventojams“. Nuo 2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JTGA) kasmet priima rezoliuciją dėl Kasetinių šaudmenų konvencijos (KŠK) įgyvendinimo, prieš kurią balsuoja tik Rusijos Federacija ir Malis. Įpareigojimas pasirašyti KŠK taip pat kyla iš kito tarptautinės humanitarinės teisės dokumento – Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų (KĮG) - įgyvendinimo. 2007 m. spalio 25 d. rezoliucija „Link pasaulinės sutarties dėl uždraudimo visų kasetinių šaudmenų“ Europos Parlamentas paragino visas ES valstybes nares priimti nacionalines priemones, kuriomis būtų visiškai uždrausta naudoti, gaminti, eksportuoti ir kaupti kasetinių bombų atsargas. Vėlesnėse rezoliucijose EP taip pat ragina ES valstybes nares nesiimti jokių veiksmų, kuriais būtų galima apeiti KŠK ir jos nuostatas arba kelti joms pavojų; visų pirma ragina visas ES valstybes nares neleisti naudoti kasetinių šaudmenų.
Pagal Europos Tarybos žmogaus teisių komiteto (CDDH) kadais plėtotą nuomonę, idėja, kad valstybė gali išsilaisvinti nuo humanitarinės teisės jai nustatytų įsipareigojimų juos denonsuodama, gali atrodyti nesuderinama su pačia šios teisės prigimtimi (CDDH/SR.47, 106 punktas).
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) 1997 m. bendrajame komentare Nr. 26 (61) nurodė, kad kai sutartyje nėra nuostatų dėl jos nutraukimo ir nenumatyta galimybė ją denonsuoti ar atšaukti, sutarties nutraukimo, denonsavimo ar atšaukimo galimybė turi būti svarstoma atsižvelgiant į taikytinas tarptautinės paprotinės teisės normas. Šiuo pagrindu, pasak ŽTK, pavyzdžiui, Politinių ir pilietinių tiesių paktas negali būti denonsuojamas, nebent būtų nustatyta, kad šalys ketino pripažinti denonsavimo ar atšaukimo galimybę arba kad tokia teisė išplaukia iš sutarties pobūdžio. Tuo tarpu Pakto rengėjai sąmoningai siekė paneigti denonsavimo galimybę.
Komitetas pabrėžė, kad Pakte įtvirtintos teisės priklauso prisijungusios valstybės teritorijoje gyvenantiems žmonėms. Kai žmonėms suteikiama Pakte numatytų teisių apsauga, ši apsauga toje teritorijoje toliau jiems priklauso, nepaisant vyriausybės pasikeitimo ar vėlesnių valstybės veiksmų, kuriais siekiama iš jų atimti Pakte garantuojamas teises.
Ženevos tarptautinės humanitarinės pagalbos konvencijų komentare pažymima, kad, atsižvelgiant į paprotinės teisės ir teisinių dokumentų neapibrėžtumą dėl galimybės denonsuoti sutartį, kai joje nėra konkretaus tam skirto straipsnio, būtų geriau aiškiai numatyti tokio denonsavimo galimybę, kartu pažymima, kad nė viena valstybė niekada nėra denonsavusi humanitarinės teisės konvencijų, ir reikia tikėtis, kad šis straipsnis taip pat liks teorinis.
Ukrainoje vykstančiame kare akivaizdus niokojantis kasetinių šaudmenų poveikis.
Ir Kasetinių šaudmenų konvencijos 20 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos šalis, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę pasitraukti iš šios Konvencijos. Apie tokį pasitraukimą ji praneša visoms kitoms valstybėms, šios Konvencijos šalims, depozitarui ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Tokiame denonsavimo dokumente turi būti išsamiai paaiškintos pasitraukimo priežastys. Jis įsigalioja tik praėjus šešiems mėnesiams po to, kai depozitaras gauna pasitraukimo dokumentą. Tačiau jei pasibaigus šiam šešių mėnesių laikotarpiui išstojanti valstybė, šios Konvencijos šalis, dalyvauja ginkluotame konflikte, išstojimas įsigalioja tik pasibaigus ginkluotam konfliktui.
Su visa pagarba netikėtai krašto apsaugos ministru tapusiam L. Kasčiūnui, lieka neaišku, kokį paaiškinimą dėl pasitraukimą motyvuojančių priežasčių, numatytų KŠK 20 straipsnyje, galima įtraukti, kuomet kasetinės amunicijos naudojimas vykstančioje plataus masto karinėje intervencijoje keltų grėsmę pirmiausiai išlaisvintiems Ukrainos civiliams gyventojams.
Senas geras vestfališkas suverenios lygybės principas, taikomas rašytiniam dokumentui, numato teisę atšaukti laisvanoriškai prisiimtą įsipareigojimą. Kita vertus, techninis pasitraukimas iš sutarties neturi įtakos imperatyvių tarptautinės teisės normų taikymui. Prireiks ne vieno autoriaus nuomonės aprašyti, o juo labiau nustatyti, ar toks jus cogens pobūdis gali būti priskiriamas normai dėl kasetinių šaudmenų naudojimo draudimo. Tačiau galima tvirtai pasakyti, kad toks pobūdis jau šiuo metu priskirtinas draudimui vykdyti bet kokias beatodairiškas atakas prieš civilius gyventojus. O bet kokiai panašiai situacijai išaiškinti JT Generalinė Asamblėja gali paprašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacinės išvados.
Šioje nuomonėje aptariami tik procedūrų klausimai. Vertybės ir tarptautinis įvaizdis čia nėra vertinami, nors nekenktų.
