Ne visi Lietuvos rusai pritaria karui, ne visi Niujorko rusai, ne visi rusai, gyvenantys Ukrainoje. Ne visi Rusijos gyventojai pritaria karui. Tapatinti tautybę ar pasą su galvoje netelpančia bepročio avantiūra ir vykdomais karo nusikaltimais beprasmiška ir pavojinga.
Per 30 metų baigiame pamiršti skaudančią baimę stebint viešą egzekuciją be teismo. Priminsiu, ir kiekvieno jūsų tėvai bijojo iškelti trispalvę ir, tarkim, viešai apginti pionieriaus kaklaraištį sutepusį klasės draugą, kritikuoti vyriausybės sprendimus. Per Prahos pavasarį Lietuvoje į gatves nebuvo išėję? Nes laisvė, šeimos ir artimųjų (tarp jų ir jūsų) ateitis ir laimė buvo svarbiau, nes teisingumo ir galimybės reikšti nuomonę paieškos baigdavosi kalėjime ar psichiatrinėje.
Baugu pagalvoti, kad 100 tūkst. rusų atbėgėlių pasibels ieškodami saugumo ir demokratijos? Palaukit, ten toli rytuose yra ir daug didesnė rizika. Ir ne tik. Pasaulyje netrūksta valstybių, kurių valdantysis elitas bijo, reikalauja susitelkimo, ištikimybės, daugiau galių kovoti su vidaus ir išorės priešais, kontrolės, atsiribojimo. Daugumos jų gyventojai norėtų išvykti. Vieni todėl, kad gali, kiti todėl, kad reikia. Gyvybė autokratinėje valstybėje pigi. Ir taip buvome pripratę. Nepamenat?
Ne mano pupos, pasakysit, patys kalti, mes susitvarkėm. Bravo! Galvojimas apie artimą nėra mūsų stiprioji pusė. Labiau puikybė ir piktdžiuga. Į bet kurį kitaip kalbantį ar nuo negandos kenčiantį žiūrime ne kaip į galimybę, o kaip į grėsmę. Galime tokį mūsų bruožą suprasti istoriškai. Ne mes vieni: latviai, estai šiurpsta pagalvoję, kad dauguma gyventojų, ko gero, greitai nebemokės valstybinės kalbos. Mokykime! Yra priemonių ir resursų, o ypač argumentų, siekti, kad lietuvių kalba būtų vartojama ir gerbiama visur: asmens dokumentuose, masinės informacijos priemonėse, aukštosiose mokyklose ir viešosiose įstaigose.
Priminsiu, ir kiekvieno jūsų tėvai bijojo iškelti trispalvę ir, tarkim, viešai apginti pionieriaus kaklaraištį sutepusį klasės draugą, kritikuoti vyriausybės sprendimus.
Andrius Romanovskis tikina, kad darbo jėgos poreikis Lietuvos ekonomikai šiuo metu didžiausias iššūkis. Taip, ne karas, o darbo jėgos poreikis. Pasak jo, problema ta, kad neturime atsako į šį iššūkį, kai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje artėjame prie absoliutaus darbo ir augančio darbo jėgos poreikio.
Nauda, kurią ekonomikai atneštų išsilavinę ir pasiturintys rusai, pamatę tikrąjį autokratijos veidą ir bėgantys be jokios galimybės grįžti (esu visiškai įsitikinęs šiomis dviem sąlygomis) daug kartų viršys išlaidas nesunkiai jų integracijai.
Tiek apie daugiau ar mažiau nepagrįstas baimes ir neišvengiamus visuomenės pokyčius. Tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios, ko gero, nebūtu gerai užkelti vartus kariauti atsisakantiems žmonėms, yra įtvirtinta Konstitucijoje. Lietuvos valstybingumas grindžiamas teisės viršenybe ir sąžiningu tarptautinių įsipareigojimų laikymusi, pagarba žmogaus teisėms, nediskriminavimu ir demokratijos vertybėmis.
Nė vienas asmuo negali būti priverstas prieš savo norą žudyti, prievartauti, naikinti infrastruktūrą ar aplinką. Kiekvienas turi teisę prašyti nebūti išsiųstas į valstybę, kurioje už atsisakymą tai daryti jis būtų baudžiamas, arba būtų kankinamas dėl to ar kitaip žeminamas.
Tokį įsipareigojimą prisiėmėme išsivadavę iš okupacijos gniaužtų, pakartojome stodami į Europos Sąjungos (ES) projektą mainais į saugumo garantijas ir integraciją vertybių pagrindu.
Nė vienas asmuo negali būti priverstas prieš savo norą žudyti, prievartauti, naikinti infrastruktūrą ar aplinką.
Tik prieš keletą mėnesių ES Teisingumo Teismas byloje dėl ribojamos pabėgėlių teisės pateikti prieglobsčio prašymą konstatavo, kad valstybės saugumo išlyga turi būti ne deklaruojama, o aiškiai pagrįsta. Kol Europos projektas ir išlieka aktualus, o pasaulio tvarka grindžiama sąžiningų savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų laikymusi, kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo odos spalvos ar gimtosios kalbos, gali prašyti tinkamai išnagrinėti konkrečias aplinkybes, pagrindžiančias grėsmes kilmės valstybėje. Taip, ir žmonės su Kinijos pasais, net su Taivano.
Kovoti su ES, persvarstyti vertybes ir diskriminuoti prieglobsčio prašytojus paso, kalbos ar kitais pagrindais nėra tinkamiausias metas.
