Pasibaigus Šaltajam karui ir suirus Sovietų Sąjungai, Vokietija ir visa Vakarų Europa jautėsi kaip niekada saugi. Po VFR ir VDR susijungimo išvesta šimtatūkstantinė sovietų kariuomenė iš Rytų Vokietijos.
Tačiau Vokietijoje liko kelios Jungtinių Valstijų karinės bazės, iš kurių vien Ramšteine dislokuota 16 tūkstančių amerikiečių karių. Vokiečiams pritarus, Vokietijoje dislokuotas ir branduolinis ginklas. Vokietija laikoma pagrindiniu Jungtinių Valstijų kariniu sąjungininku Europoje. Kancleris Olafas Scholzas JAV prezidentą Joe Bideną, pasak „Spiegel“, priskiria prie glaudžiausių vokiečių sąjungininkų.
Tačiau ir kancleris, ir įtakingi vokiečių politikai suvokia, kad Europa be Jungtinių Valstijų, tokiomis pajėgomis, kokias dabar turi, vargu bau sugebės apginti Ukrainą nuo Rusijos. Todėl kur kas suaktyvėjo Vokietijos politikų bei diplomatų veikla pačiose Jungtinėse Valstijose. Suintensyvėjo jų susitikimai ne tik su demokratų, bet ir su respublikonų senatoriais bei Kongreso nariais. Apie tai liudija darbinis ir kaip niekada intensyvus 24 val. kanclerio O. Scholzo vizitas Jungtinėse Valstijose, susitikimas ne tik su J. Bidenu, Amerikos valdžios ir opozicijos atstovais, bet ir demokratais, respublikonais. Jungtinėse Valstijose lankėsi ne tik kancleris, bet ir kiti Vokietijos vyriausybės nariai. Ir ne tik Vašingtone, bet ir kitose šalies valstijose.
Pasak „Spiegel“, praėjusios vasaros pabaigoje Vokietijos valdantieji politikai buvo sukvietę būrį mokslininkų, kad būtų aptarti galimi šalies gynybos ir saugumo scenarijai, galintys įvykti, jei Donaldas Trumpas taptų JAV prezidentu.
Vokiečiai prisimena pirmą D. Trumpo valdymo kadenciją ir gana šaltą Angelos Merkel priėmimą Baltuose rūmuose, D. Trumpo pagąsdinimus atšaukti savo karius iš Vokietijos ir išstoti iš NATO. Į tokius D. Trumpo grasinimus, kad Jungtinės Valstijos gali ir neginti Europos, pasakytus ES vadovei Ursulai von der Leyen, vokiečių politikai sureagavo labai rimtai.
Vokiečiai prisimena pirmą D. Trumpo valdymo kadenciją ir gana šaltą Angelos Merkel priėmimą Baltuose rūmuose, D. Trumpo pagąsdinimus atšaukti savo karius iš Vokietijos ir išstoti iš NATO.
Dar nežinia, kas taps 47-uoju JAV prezidentu 2024 m. lapkričio 5 d., bet vokiečių politikai ir diplomatai rimtai ruošiasi D. Trumpo pergalės scenarijui ir stiprina ryšius su būsimos komandos nariais, darančiais jam įtaką.
Jungtinių Valstijų gynybos ekspertas Josefas Bramlis knygoje „Transatlantinė iliuzija“ teigia, kad laimėjus D. Trumpui transatlantiniai ryšiai tarp Jungtinių Valstijų ir Europos patirtų audringą laikotarpį, o NATO reikšmė gali gerokai sumenkti. Todėl europiečiams (pirmiausia, Vokietijai, Prancūzijai, Lenkijai) derėtų nieko nelaukiant vienyti ne tik savo ekonomikas, bet ir gynybinius pajėgumus. Kad Europa galėtų užimti jai tinkamą vietą naujoje pasaulio architektūroje ir būtų saugi nuo galimos autoritarinės Rusijos grėsmės.
Vašingtone, kaip rašo „Bild“, taip pat baiminamasi, kad vadovaujant D. Trumpui Amerika gali išstoti iš NATO. Taip atsitikus, Vokietija netektų branduolinio skėčio, kurį jau kelis dešimtmečius jai užtikrina Jungtinės Valstijos. Tokiu atveju, Vokietijai, matyt, tektų pačiai sukurti branduolinį ginklą, jei prireiktų apsisaugoti nuo Rusijos. Kažin, ar į tokį galimą Vokietijos sprendimą pozityviai reaguotų Prancūzija ir Lenkija?
Iš D. Trumpo lūpų sklindant įvairiems gąsdinimams europiečių, konkrečiai, Vokietijos adresu, žinant skeptišką jo nusistatymą karo Ukrainoje atžvilgiu, kažin, ar verta tikėtis paramos Ukrainai, jei jis laimėtų rinkimus. Todėl visa pagalbos Ukrainai našta, valdant D. Trumpui, matyt, tektų europiečiams, kurie dar baiminasi galimo prekybos karo tarp Jungtinių Valstijų ir Europos.
Vašingtone, kaip rašo „Bild“, taip pat baiminamasi, kad vadovaujant D. Trumpui Amerika gali išstoti iš NATO.
Tačiau ne visi Jungtinių Valstijų ir Europos saugumo ekspertai pasiduoda panikai ir baimėms, kylančioms Jungtinėse Valstijose priešrinkiminiu laikotarpiu. Garsaus tyrimų instituto „Ifo“ vadovas Clemensas Fuestas mano, kad Europa yra geroje strateginėje padėtyje, Jungtinių Valstijų verslas suinteresuotas gerais santykiais su vienu turtingiausių pasaulio regionų. Nors D. Trumpas – neprognozuojamas politikas, bet jis neatsisakys pelno savo šaliai, gaunamo Europoje iš paslaugų ir licencijų, kurių negali suteikti Kinija ar kitos pasaulio šalys.
Kita vertus, agresyvi D. Trumpo priešrinkiminė kampanija, nukreipta į Europos šalis, pirmiausia, į Vokietiją, privers europiečius skirti daugiau lėšų savo valstybių gynybai ir pagalbai Ukrainai.
