Lietuva, tavo kaimas miršta, skelbia užrašas ant vieno iš 1 300 traktorių, įriedėjusių į Vilnių. Tai geriausia dienos žinia, feisbuke sureaguoja cinikas iš pramogų pasaulio.
Jums skiriamos paramos, lengvatų ir subsidijų pavydėtų kiekvienas verslininkas, ką jau kalbėti apie mokytojus ar gydytojus – Gedimino prospekte rėžia įpykęs miestietis. O aš tave maitinu, atsako ūkininkas iš traktoriaus.
Protestuojantys ūkininkai, patys to nesiekdami, padalino ne tik Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Ir kartu su tirpstančiu sniegu išstūmė temas apie galimai artėjantį karą ir atostogaujančių politikų rietenas. Net Valstybės gynimo tarybos žinia apie perkamus „Leopard“ tankus už kelis milijardus eurų nublanko prieš protestuojančių koloną. Už savo kasmetinį paramos milijardą. Juk tokią sumą kasmet gauna žemės ūkis paramos forma.
Tai prieš ką iš tiesų kovoja ūkininkai, klausia miestelėnai, į stiklinę įsipylę lenkiško pieno ir pasikepę marokietiškų bulvių.
Ūkininkai reikalauja atšaukti reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Nori daugiau žemės dirvoms, grūdinėms kultūroms auginti. Suprantama, grūdų eksportas yra pelningas, todėl kiekvienas lopinėlis žemės – papildomos pajamos. Ar tai suprato bambantys vilniečiai?
Jei gauni paramos ir subsidijų iš Europos Sąjungos (ES) ir įsipareigoji laikytis jos taisyklių, įskaitant ir pievų atkūrimą, tai prieš ką protestas, vis nerimsta miestelėnas. Už tai, kad valgytum lietuvišką maistą, protina vilnietį ūkininkas.
„Perku duoną, pagamintą iš lenkiškų miltų“, – rėžia cinikas. Diskusija, vedanti arba į emocijas, arba į niekur.
Ūkininkai reikalauja „išspręsti su pieno supirkimu susijusias problemas“. Ką tai reiškia, klausia jaunas Vilniaus verslininkas, konkuruojantis savo produktu ir paslauga laisvojoje Europos rinkoje.
Norime didesnių pieno supirkimo kainų, aiškina nesusipratėliui pienininkas iš traktoriaus. Bet aš nenoriu mokėti už sviestą trijų eurų, kaip jau kartą buvo, sako jam vilnietis. Tada bankrutuos pieno ūkiai, įspėja protestuotojas. Bet užpernai ir mano verslas bankrutavo, dabar kuriu kitą, gūžčioja pečiais verslininkas.
Protestuotojai reikalauja atšaukti draudimą subsidijuojamą dyzeliną pilti į mašinas, naudojamas ne žemės ūkiui. Bet čia vilnietis irgi nesupranta – Mokesčių inspekcija man neleidžia darbo automobiliu grįžti namo, kitu atveju pritaiko papildomus mokesčius, o čia traktoriumi iš Skuodo į Vilnių atriedi ir niekas net nepaklausia, kokį dyzeliną pylei. Bet vilnietis pažada pagalvoti – darbinių automobilių kolona prie Mokesčių inspekcijos atrodytų įspūdingai.
Tarp reikalavimų liko ir naftos dujų akcizo atšaukimas. Šiomis dujomis ūkininkai džiovina grūdus, naudoja jas ūkiuose. Bet kol traktoriais važiavote į Vilnių, akcizą jums pažadėjo sumažinti iki 41 euro ir dar atsiprašė už suklydimą, o Vyriausybė mūsų nė karto neatsiprašė, sako medikai, mokytojai, policininkai.
Ūkininkai niršta, kad negali suarti žemės iki pat upelio ar griovio. Nes byra trąšos į vandenį. Beje, trąšos, kurių kontrolės beveik nėra.
Už ES paramą ir lengvatines paskolas įsigyti traktoriai netrukus paliks Vilnių ir nesusipratusius miestelėnus, kurie gali tik pavydėti tokio ūkininkų solidarumo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
