Tyla, nes įtakingos verslo organizacijos ir Seimo liberalai pasiekė savo – nukirto Finansų ministerijos iniciatyvą bent pradėti tvarkyti mokesčius, o skandalas – biudžeto perteklinį deficitą palikta gelbėti skurstantiems pensininkams. Visa tai pasislepia po daugeliu gražių skaičių biudžeto pristatymo skaidrėse.
Iš tiesų, Seime svarstomi 2024 m. valdžios biudžetai (valstybės, savivaldybių ir socialiniai) iš pirmo žvilgsnio nekelia nerimo. Išlaidų dalyje suplanuota didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas, taip pat visas socialines išmokas. Prie privataus sektoriaus algų augimo prisidės neapmokestinamojo minimumo didinimas. Taigi, visų gyventojų sluoksnių pajamų kilimas turėtų aplenkti slopstančią infliaciją.
Gyventojų realių pajamų didėjimas bus finansuojamas didesnėmis biudžetų įplaukomis. Jos augs daugiausia dėl numatomo algų, nuo kurių įmokos maitina socialinio ir sveikatos draudimo biudžetus, augimo. Taip pat ir gyventojų vartojimą, kurio plėtra pildo valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais.
Kadangi vyriausybės užmojai keisti mokesčius 2024 m. jau paskandinti, o gyventojų pajamos augs, nei valdžios pajamų, nei išlaidų pusė niekam per daug nebeskauda. Daugiau lėšų norinčių mokytojų ar kelininkų niurnėjimas bei pavienių politikų įprastas pageidavimų koncertas savo apygardoms Seime bus nutildytas Mastrichto reikalavimo korta. Šį ES reikalavimą – valdžios biudžeto projekto deficitas ne daugiau kaip 3 proc. BVP – Vyriausybė pateiktame biudžeto projekte vykdo. Tačiau yra prie pat jo ribos ir todėl bet kuriam lėšų geidautojui galės bakstelėti pirštu Briuselio pusėn.
Tai, kad biudžeto projektas tenkina Mastrichto reikalavimą, nuramina ir ekonomikos ekspertus, besirūpinančius makroekonominiu stabilumu. Tačiau kokiu būdu biudžetas sudėtas į 3 proc. deficitą – ir yra tikras skandalas. Iš tiesų valstybės reputaciją ir makroekonominį stabilumą gelbėja pensininkai. Jiems uždėta nereformuotų mokesčių šalies valstybės finansų stabilizatorių našta. Kaip tai padaryta?
Tačiau kokiu būdu biudžetas sudėtas į 3 proc. deficitą – ir yra tikras skandalas. Iš tiesų valstybės reputaciją ir makroekonominį stabilumą gelbėja pensininkai.
Konsoliduotą valdžios biudžetą sudaro keturi biudžetai: valstybės biudžetas turi didelį deficitą, savivaldybių beveik, o sveikatos draudimo – tiksliai subalansuotas, Sodros – turi net 580 mln. perteklių. Jis iš dalies kompensuoja valstybės biudžeto deficitą ir leidžia Vyriausybei daugiau skolintis deficitiniam valstybės biudžetui ir tuo pat metu likti Mastrichto kriterijaus vėžėje.
Pažvelkime atidžiau, vienoje pusėje permanentinis 40 proc. pensininkų skurdas. Vidutinė senatvės pensija nepasieks skurdo rizikos ribos ir ateinančiais metais (prognozuojama skurdo riba – 672 eurai, o vidutinė pensija – tik 605 eurai). Kitoje pusėje – nepanaudoti 580 mln. „Sodros“ pajamų, trečioje – 260 mln. dotacijų privatiems pensijų fondams iš didžiai kiauro valstybės biudžeto. Jie, matote, gelbės pensininkus 2050 m. vizijose, toliau laikydami juo skurde 2024 m. Ir ydingas ratas užsidaro.
Panaudojus kitų metų „Sodros“ perteklių ir suplanuotą valstybės dotaciją privatiems fondams, „Sodros“ vidutinę senatvės pensiją galima būtų pakelti virš skurdo ribos jau kitąmet. Žinoma, valstybės biudžetą tektų lopyti kitais pinigais – didinti mokesčius.
Istoriškai daugumoje šalių socialiniai fondai atskirti nuo valstybės biudžeto. Prasmė atskirti ir buvo apsaugoti juos nuo konkurencijos. Kad valdžia neleistų šių pinigų kitoms reikmėms. Argumentas – net ne socialinių reikalų prioritetas prieš kitas valstybės finansuojamas sritis ar programas. Mokytojų algos gali būti net svarbiau nei pensijos. Tačiau skirtumas toks – mokytojai gali streiku pakovoti už savo interesus, pensininkams ir ligoniams streikuoti nėra kaip. O ir kitoms protesto formoms jie mažiau pajėgūs, neturi, kaip verslininkai, prisisamdę influencerių, neturi savo partijų Seime.
